杏MAP导航

  (@Vatican Media)

Katechez臈s prad啪ioje buvo perskaitytas trumpas Vie拧paties palyginimas i拧 Evangelijos pagal Mat膮 鈥濻u dangaus karalyste yra kaip su dirvoje pasl臈ptu lobiu. Atrad臋s j寞, 啪mogus niekam nesako; i拧 to d啪iaugsmo eina, parduoda visa, k膮 turi, ir perkasi t膮 dirv膮鈥� (Mt 13, 44).

Pasak popie啪iaus Leono XIV, jis i拧 vaikyst臈s atsimena, kaip buvo 寞domu kasin臈ti 啪em臋. Ir kiti tai gali atsiminti ar steb臈ti, kaip 拧iandien 啪aid啪ia vaikai 鈥� gera tai daryti 鈥� kaip jie kasa 啪em臋, atver膷ia jos plut膮, kad pamatyt懦, kas po ja. Dirvoje pasl臈ptas lobis n臈ra vaik懦 啪aidimas, ta膷iau d啪iaugsmas d臈l staigmenos toks pat.  

鈥濱r Vie拧pats mums sako: tokia yra Dievo karalyst臈. Dar daugiau: taip randama Dievo karalyst臈. Viltis atgimsta, kai kasame ir sulau啪ome tikrov臈s plut膮, pa啪velgiame 寞 tai, kas po ja鈥�, 鈥� kalb臈jo Leonas.

Kai J臈zaus mokiniai gavo laisv臋 gyventi vie拧ai kaip krik拧膷ionys, jie taip pat prad臈jo kasti, ypa膷 tose vietose, kur Vie拧pats kent臈jo, mir臈 ir prisik臈l臈. Ryt懦 ir Vakar懦 tradicijos mini Flavij膮 Julij膮 Elen膮, imperatoriaus Konstantino motin膮, kaip t懦 paie拧k懦 siel膮.

鈥濵oteris, kuri ie拧ko. Moteris, kuri kasa. Lobis, kuris 寞啪iebia vilt寞, yra pats J臈zaus gyvenimas: reikia eiti jo p臈domis鈥�, 鈥� sak臈 艩ventasis T臈vas. Imperatorien臈, anot jo, gal臈jo daryti daug kit懦 dalyk懦. Gal臈jo vykti 寞 daug svarbesnes vietas, nei 寞 pakra拧tyje buvusi膮 Jeruzal臋. Gal臈jo m臈gautis dvaro garbe ir malonumais.

鈥濵es taip pat, seserys ir broliai, galime pasitenkinti pasiektais laim臈jimais ir turtais, didesniais ar ma啪esniais, kurie mums suteikia saugum膮. Bet taip prarandame vaikyst臈s d啪iaugsm膮, t膮 nor膮 kasti ir ka啪k膮 i拧rasti, kuris kiekvien膮 dien膮 daro nauja鈥�, 鈥� kalb臈jo Leonas XIV. Jis primin臈, kad lotyn懦 kalba 鈥瀒拧rasti鈥� rei拧kia 鈥瀝asti鈥�. O didysis Elenos 鈥瀒拧radimas鈥� buvo 艩ventojo Kry啪iaus radimas.

鈥炁爐ai pasl臈ptas lobis, d臈l kurio verta parduoti visk膮! J臈zaus Kry啪ius yra did啪iausias gyvenimo atradimas, vert臈, kuri kei膷ia visas vertybes鈥�, 鈥� pabr臈啪臈 popie啪ius. Pasak jo, Elena gal臈jo tai suprasti, galb奴t tod臈l, kad pati ilgai ne拧臈 savo kry啪i懦.

Ji nebuvo gimusi dvare: sakoma, kad ji buvo kuklios kilm臈s u啪eigos savinink臈, 寞 kuri膮 寞simyl臈jo b奴simasis imperatorius Konstancijus. Jis j膮 ved臈, bet v臈liau, d臈l galios apskai膷iavim懦, j膮 atst奴m臈 ir ilgam atskyr臈 nuo s奴naus Konstantino. Ir Konstantinas, tap臋s imperatoriumi, pats jai suk臈l臈 nema啪ai skausmo ir nusivylim懦, bet Elena visada liko savimi: moterimi, kuri ie拧ko. Ji pasiry啪o tapti krik拧膷ione ir visada praktikavo artimo meil臋, niekada nepamir拧dama paprast懦j懦, i拧 kuri懦 pati buvo kilusi.

鈥濼oks orumas ir i拧tikimyb臈 s膮啪inei, brang奴s broliai ir seserys, kei膷ia pasaul寞 ir 拧iandien: priartina prie lobio, kaip ir 啪emdirbio darbas鈥�, 鈥� pa啪ym臈jo popie啪ius. Savosios 拧irdies puosel臈jimas, purenimas reikalauja pastang懦. Tai did啪iausias darbas. Bet kasdami  鈥� randame, pasilenkdami 鈥� vis labiau priart臈jame prie to Vie拧paties, kuris i拧sireng臈, kad tapt懦 toks, kaip mes. Po m奴s懦 啪em臈s pluta yra jo Kry啪ius.

Mes galime vaik拧膷ioti i拧did奴s, nekreipdami d臈mesio 寞 lob寞, kuris yra po m奴s懦 kojomis. Bet jei tapsime kaip vaikai, pa啪insime kit膮 Karalyst臋, kit膮 j臈g膮. Dievas visada yra po m奴s懦 kojomis, kad pakelt懦 mus auk拧tyn. (RK / Vatican News)