Tre?iadienio katechez?: krik??ioni?ka viltis yra ne pab?gimas, bet apsisprendimas
?ventasis T?vas bendrosios audiencijos dalyvius pakviet? kartu su juo stabtel?ti ir ?si?iūr?ti ? J?zaus su?mimo scen? Alyv? sode. Evangelisto Jono pasakojime (?r. Jn 17) matome laisv? ?mog?, kuris ?engia pirmyn, nesistengdamas pasprukti, nesl?pdamas veido, ?vytin?io meil?s ?viesa. ?J?zus, ?inodamas visa, kas jo laukia, i??jo ? priek? ir paklaus?: ?Ko ie?kote?““, – apra?o scen? evangelistas.
J?zus ?ino. Ta?iau nusprend?ia nesitraukti. Jis pasiduoda. Ne i? silpnumo, bet i? meil?s. Meil?s, kuri yra tokia didel? ir brandi, kad nebijo atmetimo. J?zus n?ra suimamas: jis leid?iasi suimamas. Jis yra ne auka, o tas, kuris save dovanoja. ?iame veiksme ?kūnijama i?gelb?jimo viltis mūs? ?mogi?kumui: ?inojimas, kad net ir tamsiausi? valand? galima i?likti laisvam myl?ti iki galo.
J?zus atsako ?Tai a?“, kareiviai parkrenta ant ?em?s. Tai paslaptingas akcentas. ?is posakis bibliniame aprei?kime primena pat? Dievo vard?: ?A? Esu“. J?zus aprei?kia, kad Dievas pasirodo ten, kur ?monija patiria neteisyb?, baim?, vienatv?. Būtent ten tikroji ?viesa yra pasirengusi ?viesti be baim?s, kad j? u?go? nusileid?ianti tamsa.
Nakties gilumoje, kai viskas, rodos, ?lunga, J?zus parodo, kad krik??ioni?ka viltis yra ne pab?gimas, bet apsisprendimas. ?i nuostata yra gilios maldos, kurioje Dievo pra?oma ne i?gelb?ti nuo kan?ios, bet suteikti j?g? i?tverti meil?je, vaisius, suprantant, kad niekas negali atimti gyvenimo, laisvai dovanojamo i? meil?s.
?Jei man?s ie?kote, tai leiskite ?itiems pasi?alinti“, – i?taria J?zus. Jis nesiekia i?sigelb?ti, bet trok?ta, kad jo draugai likt? laisvi. Tai dar kart? patvirtina, kad jo auka yra tikras meil?s veiksmas. J?zus leid?iasi suimamas, kad jo mokiniai likt? laisvi.
Kiekvien? savo gyvenimo dien? J?zus i?gyveno kaip pasirengim? ?iai dramati?kai ir didingai akimirkai. Kai ji ateina, jis turi stipryb?s neie?koti būd? pab?gti. Jo ?irdis gerai ?ino, kad prarasti gyvyb? i? meil?s yra ne nes?km?, bet būdas būti vaisingam. Kaip kvie?io grūdas, kuris krit?s ? ?em? nelieka berg?d?ias, bet apmir?ta ir duoda vaisi?.
Ir J?zus yra sukr?stas, matydamas keli?, kuris, rodos, veda tik ? mirt? ir visa ko pabaig?. Ta?iau jis taip pat yra ?sitikin?s, kad i? meil?s prarastas gyvenimas galiausiai v?l atgaunamas. Tai ir yra tikroji viltis: ne skausmo vengimas, bet tik?jimas, kad net ir neteisingiausioje kan?ioje slypi naujo gyvenimo daigas.
O mes? Kiek kart? gyn?me savo gyvenim?, savo planus, savo saugum?, nesuvokdami, kad taip elgdamiesi liekame berg?di. Evangelijos logika yra kitokia: tik tai, kas yra dovanojama, su?ydi, tik neatlygintina meil? gali sugr??inti pasitik?jim? net ten, kur viskas atrodo prarasta.
Evangelija pagal Mork? pasakoja apie jaunuol?, kuris sek? paskui suimt? J?z?, o po to pab?go nuogas (?r. Mk 14, 51–52). Tai m?slinga, bet ?simintina scena. Mes taip pat, m?gindami eiti paskui J?z?, patiriame akimirk?, kai esame netik?tai u?klumpami ir nuo
mūs? nupl??iama visa, kas teik? saugum? ar tikrum?. Tai yra sunkiausi momentai, kai esame gundomi palikti Evangelijos keli?, nes meil? atrodo ne?manoma. Ta?iau būtent tas pats jaunuolis Evangelijos pabaigoje moterims paskelbia prisik?lim?, jau nebe nuogas, bet apsireng?s baltu rūbu.
Tokia yra mūs? tik?jimo viltis: mūs? nuod?m?s ir dvejon?s netrukdo Dievui mums atleisti ir gr??inti nor? v?l eiti paskui j?, kad darsyk sugeb?tume dovanoti gyvenim? kitiems.
?Brangūs broliai ir seserys, mokykim?s ir mes atiduoti save gerajai T?vo valiai, kad mūs? gyvenimas tapt? atsaku ? i? jo gaut? g?r?. Gyvenime nebūtina visk? kontroliuoti. Pakanka kasdien laisvai rinktis myl?ti. Tai yra tikroji viltis: ?inoti, kad netgi i?m?ginim? tamsoje Dievo meil? mus palaiko ir brandina mumyse am?inojo gyvenimo vaisius“, – u?baigdamas tre?iadienio katechez? sak? popie?ius Leonas XIV. (RK / Vatican News)
