Popie?iaus katechez?. ?Nejaugi a??“
Tre?iadien? popie?ius t?s? prie? savait? prad?t? nauj? katechez? apie evangelist? apra?ytas paskutines J?zaus ?emi?kojo gyvenimo ir misijos dienas. ?? kart? buvo kalbama apie dramati?k? Paskutin?s vakarien?s scen?, kai J?zus prane??, kad vienas i? dvylikos apa?tal? rengiasi j? i?duoti: ?I? ties? sakau jums: vienas i? jūs?, valgan?i? su manimi, i?duos mane“ (Mk 14, 18).
Tai stiprūs ?od?iai, sak? popie?ius Leonas. J?zus juos taria ne tam, kad pasmerkt?, o tam, kad parodyt?, jog meil?, kai ji tikra, negali nutyl?ti tiesos. Auk?tutinis kambarys, kuriame prie? tai viskas buvo kruop??iai parengta, staiga prisipildo tylaus skausmo, sudaryto i? klausim?, ?tarim? ir ?moni? pa?eid?iamumo. Tai skausmas, kur? gerai pa??stame ir mes, kai i?davyst?s ?e??lis ?slenka ? santykius su mums brangiausiais ?mon?mis. Stebina, su kokia ramybe J?zus kalba apie tai, kas tuoj ?vyks. Jis nekelia balso, nerodo pir?tu, nemini Judo vardo. Jis kalba taip, kad kiekvienas gal?t? klausti sav?s. Būtent taip ir nutinka: ?Jie labai nuliūdo ir ?m? vienas po kito klausin?ti: ?Nejaugi a??““ (Mk 14, 19).
?Nejaugi a??“ – tai, pasak popie?iaus, vienas nuo?ird?iausi? klausim?, kur? galime sau u?duoti. Tai ne nekaltojo klausimas. Taip klausia mokinys, kuris supranta savo ribotum?. Tai ne nusikaltusiojo ?auksmas, o ?nab?desys to, kuris nori myl?ti, bet ?ino, kad gali ?skaudinti. Tik tai suprat? galime prad?ti i?ganymo kelion?, sak? popie?ius. J?zus smerkia ne tam, kad pa?emint?. Jis sako ties?, nes nori i?gelb?ti. Ta?iau nor?dami būti i?gelb?ti, turime ?inoti, jog, kad ir kas būt?, visada esame mylimi; turime ?inoti, kad nors blogis yra realus, jis netars paskutinio ?od?io. Tik tie, kurie pa?ino tikros meil?s ties?, yra paj?gūs i?tverti net ir i?davyst?s skausm?.
Mokini? reakcija yra ne pyktis, bet liūdesys. Tai skausmas, kylantis i? suvokimo, kad ir mes galime būti ?traukti ? blogio pinkles. Ta?iau, jei nuo?ird?iai priimame ?? skausm?, jis tampa atsivertimo ?altiniu. Evangelija mus moko ne blog? neigti, bet pripa?inti j? kaip skausming? atgimimo galimyb?.
J?zus priduria fraz?, kuri mums kelia nerim? ir ver?ia susim?styti: ?Vargas ?mogui, kuris i?duos ?mogaus Sūn?! Geriau jam būt? buv? negimti!“ (Mk 14, 21). Tai grie?ti ?od?iai, bet juos reikia teisingai suprasti: tai ne prakeiksmas, bet skausmo atodūsis. Graik? kalba tas ?odis yra kaip rauda, kaip nuo?ird?ios ir gilios u?uojautos ?ūksnis. Esame ?prat? teisti. Tuo tarpu Dievas sutinka kent?ti. Kai jis mato blog?, ne ker?tauja, bet liūdi. Ir tie ?od?iai ?geriau jam būt? buv? negimti“ n?ra beatodairi?kas pasmerkimas, bet jie rei?kia ties?, kuri? kiekvienas i? mūs? galime suprasti: jei neigiame mus sukūrusi? meil?, jei j? i?duodame, tampame nei?tikimi sau. Tuomet i? tikr?j? prarandame savo gyvenimo pasaulyje prasm? ir atmetame i?ganym?. Ta?iau net ir toje tamsiausioje vietoje ?viesa neu?g?sta. Kaip tik prie?ingai – ten ji pradeda ?viesti. Nes jei pripa??stame savo ribotum?, jei leid?iame Kristaus skausmui mus paliesti, tuomet galime atgimti i? naujo. Tik?jimas neapsaugo mūs? nuo galimyb?s nusid?ti, bet visada siūlo mums i?eit? – gailestingum?. J?zus nesibodi mūs? ribotumu. Jis gerai ?ino, kad jokia draugyst? n?ra apsaugota nuo i?davyst?s rizikos. Ta?iau jis ir toliau pasitiki. Jis ir toliau s?di prie stalo su savi?kiais. Jis neatsisako dalytis duona net ir su tais, kurie j? i?duos. Tai yra tyli Dievo stipryb?: jis niekada nepasitraukia nuo meil?s stalo, net kai ?ino, kad liks vienas.
?Brangieji broliai ir seserys, ir mes ?iandien galime nuo?ird?iai sav?s paklausti: ?Nejaugi a??“, – sak? Leonas XIV. – Ne tam, kad jaustum?s kaltinami, bet tam, kad atvertume ?irdis tiesai. I?ganymas prasideda nuo suvokimo, kad ir mes galime būti tie, kurie i?duoda Dievo pasitik?jim?, bet kad mes taip pat galime būti tie, kurie j? atgauna, saugo, atnaujina. Pagaliau, tai ir yra viltis – ?inojimas, kad net jei ir suklystame, Dievas niekada nenuvilia. Net jei ir i?duosime, jis nenustos mūs? myl?ti. Ir jei būdami nuolankūs, su?eisti, bet visada i?tikimi, leisime, kad ?i meil? mus pasiekt? – tada gal?sime i? tikr?j? atgimti ir prad?ti gyventi ne kaip i?davikai, o kaip visada mylimi vaikai.“ (jm / Vatican News)
