Leonas XIV: pra?ykime, kad Dievas mus padaryt? gera dirva jo ?od?io s?klai
?Toliau apm?stome J?zaus palyginimus, kurie padeda mums i? naujo atrasti vilt?, nes parodo, kaip Dievas veikia istorijoje, – kreip?si Leonas XIV ? audiencijos dalyvius. – ?iandien nor??iau sustoti prie vieno palyginimo, kuris yra ypatingas, nes jis yra tarsi ?vadas ? visus kitus palyginimus. Tai palyginimas apie s?j?j?.“
Pasak popie?iaus, ?iame pasakojime matome J?zaus bendravimo būd?. I? jo galime daug ko pasimokyti, kaip ?iandien skelbti Evangelij?. Kiekvienas palyginimas pasakoja istorij?, paimt? i? kasdienio gyvenimo, ta?iau nori mums pasakyti ka?k? daugiau, atskleid?ia gilesn? prasm?. Palyginimai kelia klausimus, kvie?ia nesustoti ties tuo, kas yra tik i?or?. I?klaus?s palyginimo istorij? kiekvienas gali sav?s paklausti: kiek tai susij? su manimi? K? tai sako mano gyvenimui?
Palyginimu apie s?j?j? J?zus mums paai?kina, kaip veikia Dievo ?odis, sak? popie?ius Leonas. I? ties? kiekvienas Evangelijos ?odis yra tarsi s?kla, pas?ta ? mūs? gyvenimo dirv?. J?zus savo palygimuose daug kart? vartoja s?klos ?vaizd?, suteikdamas jam skirtingas reik?mes.
Popie?ius pasteb?jo, kad palyginimo s?j?jo elgesys mums gali atrodyti gana keistas. ?iam s?j?jui nerūpi, kur nukris s?kla. Jis s?ja s?kl? ir ten, kur ji vargu ar duos derli?: ant kelio, tarp akmen?, tarp er?k??i?. Toks po?iūris stebina klausytoj? ir ver?ia klausti: k? tai gal?t? reik?ti?
?is dosnus, netaupus s?j?jas, sak? popie?ius, simbolizuoja Dievo meil? mums. Juk ?inome, kad s?klos likimas priklauso ir nuo to, kaip j? priima dirva, nuo situacijos, kurioje ji atsiduria. Ta?iau pirmiausia ?iuo palyginimu J?zus mums sako, kad Dievas s?ja savo ?od?io s?kl? ? kiekvien? dirv?, ? kiekvien? mūs? situacij?. Dievas mus myli. Jis nelaukia, kol tapsime geresne dirva. Jis visada dosniai mums dovanoja savo ?od?. Galbūt matydami, kad jis mumis pasitiki, subrandinsime savyje tro?kim? tapti geresne dirva? Tai viltis, kurios pamatas yra Dievo gerumas ir gailestingumas. Palyginimas apie s?j?j? mus skatina galvoti ir apie pat? J?z?, kuris savo mirtimi ir prisik?limu tapo s?kla, nukritusia ? ?em? ir mirusia, kad duot? gausi? vaisi?.
Popie?ius pamin?jo ir gars?j? Van Gogho paveiksl?. Stebina, kad u? s?j?jo tapytojas pavaizdavo jau subrendusius grūdus. Tai vilties ?vaizdis: vienaip ar kitaip, s?kla dav? vaisi?. Ta?iau scenos centre yra ne s?j?jas, kuris stovi ?one, bet saul?. Tai mums primena, kad Dievas yra svarbiausias, net jei kartais mums atrodo, kad jo n?ra ar jis nutol?s. Būtent saul? su?ildo ?em?s grumstus ir leid?ia s?klai subr?sti.
?Brangūs broliai ir seserys, kokioje gyvenimo situacijoje ?iandien mus pasiekia Dievo ?odis? – klas? popie?ius, baigdamas katechez?. – Pra?ykime Vie?paties malon?s visada priimti s?kl?, kuri yra jo ?odis. O jei suprantame, kad nesame derlinga dirva, nenusiminkime, bet pra?ykime, kad jis mus i?purent? ir padaryt? geresne dirva.“ (jm / Vatican News)
