Popie?iaus katechez?: mokykim?s i? Simeono ir Onos, atpa?inusi? Diev? kūdikio ma?ume
Pasakojime apie J?zaus vaikyst? evangelistas Lukas pabr??ia, kad Marija ir Juozapas buvo klusnūs Vie?paties ?statymui ir stropiai laik?si vis? jo nurodym?. Ties? sakant, pastebi popie?ius, Izraelyje nebuvo prievol?s ne?ti kūdik? ? ?ventykl? ir paaukoti j? Dievui. Ta?iau tie, kurie steng?si stropiai laikytis Vie?paties ?od?io, ?ia malding? praktik? laik? labai svarbia. Tod?l Lukas pasakoja apie pirm?sias kulto apeigas, kuriose J?zaus dalyvavo, apeigas, kurios vyko ?ventajame Jeruzal?s mieste, kuris v?liau buvo visos jo tarnyst?s tikslas ir kur jo misija bus vainikuota.
Marija ir Juozapas ?skiepijo J?z? ? savo ?eimos, ? savo tautos, ? ?moni? sandoros su Dievu istorij?. Jie rūpinosi jo augimu, ?ved? j? ? tik?jimo ir maldos sfer?, reng? j? jo pa?aukimui. Ir jie patys palaipsniui vis labiau ?m? suvokti, jog tas pa?aukimas pranoksta j? ?mogi?k?j? horizont?.
?ventykla yra maldos namai, kuriuose nuolat dvelkia ?ventoji Dvasia. T? dien? j? ?kv?p? Simeon?, pamald? Dievo tautos nar?, gyvenus? laukimu ir viltimi, puosel?jus? tro?kim?, kad i?sipildyt? pa?adai, kuriuos Dievas dav? Izraeliui per prana?us. Simeonas pajuto, kad ? ?ventykl? atne?amas Vie?paties Pateptasis, jis pamat? ?vies? ir i??jo pasitikti to kūdikio, kuris, kaip skelb? prana?as Izaijas, ?gim? d?l mūs?“, jis yra sūnus, ?mums duotas“, ?Taikos Kunigaik?tis“ (Iz 9, 5). Simeonas apkabino kūdik?. Jis, nors ma?as ir bej?gis, i? ties? yra tas, kuris teikia tikr?j? paguod? ir egzistencijos pilnatv?. Simeonas tai i?rei?k? d?kingumo kupina giesme, Ba?ny?ioje tapusia dienos u?baigimo malda: ?Dabar gali, Valdove, kaip buvai ?ad?j?s, leisti savo tarnui ramiai i?keliauti, nes mano akys i?vydo tavo i?gelb?jim?, kur? tu prirengei vis? taut? akivaizdoje: ?vies? pagonims ap?viesti ir tavosios Izraelio tautos garb?“. (Lk 2, 29–32).
Simeonas gieda i? d?iaugsmo, nes jis pamat? ir atpa?ino Izraelio ir vis? taut? Gelb?toj?. Jis liudija tik?jim?, kur? gauna kaip dovan? ir perduoda kitiems; jis liudija vilt?, kuri nenuvilia ir neapgauna; jis liudija Dievo meil?, pripildan?i? ?mogaus ?ird? d?iaugsmo ir ramyb?s. Kupinas ?ios dvasin?s paguodos senelis Simeonas mato mirt? ne kaip pabaig?, bet kaip i?sipildym?, pilnatv?, jis laukia jos kaip ?sesers“, kuri nesunaikina, bet ?veda ? tikr?j? gyvenim?, ? t? gyvenim?, kuriuo jis tiki.
T? dien? ne tik Simeonas i?vydo i?gelb?jim? kūdikyje J?zuje. Tas pats atsitiko ir su Ona, daugiau nei a?tuoniasde?imties met? moterimi, na?le, atsidavusia ?ventyklos tarnystei ir maldai. Pama?iusi kūdik?, Ona ?lovina Izraelio Diev?, atpirkus? savo taut? būtent per ?? vaikel?, ir pasakoja apie tai kitiems, dalydamasi su visais prana?yste. ?i? dviej? sen? ?moni? giesm? skelbia Jubiliej? visai tautai ir visam pasauliui. Jeruzal?s ?ventykloje ?moni? ?irdyse ?si?iebia viltis, nes ? j? ??eng? Kristus, mūs? viltis.
Brangūs broliai ir seserys, ragina Pranci?kus, sekime Simeono ir Onos pavyzd?iu, ragina Pranci?kus, sekime ?iais ?vilties piligrimais“, kuri? akys sugeba matyti tai, kas neregima, kurie moka pajusti Dievo buvim? ma?ume, kurie moka su d?iaugsmu priimti Dievo apsilankym? ir ??iebti vilt? savo broli? ir seser? ?irdyse. (jm / Vatican News)
