ʴDZ辱žܲ sekmadienio vidudienį: Dievo namuose nereikia kovoti dėl pirmų vietų
Vis dėlto, kaip matome ir šio sekmadienio Evangelijoje, nuoširdžiai susitikti ne visada lengva. Evangelistas pažymi, kad kiti pakviestieji stebėjo Jėzų, o tie, kurie manė esą stropiau už kitus besilaikantys tradicijų, žiūrėjo į jį su tam tikru įtarumu. Nepaisant to, susitikimas įvyko: Jėzus atėjo ir nuoširdžiai įsitraukė į situaciją. Jis tapo tikruoju svečiu – pagarbiai žiūrėjo į kitus, o ne laikėsi vien formalių manierų, kurios užstoja tikrą susitikimą.
Jėzus, jam būdingu stiliumi, papasakojo palyginimą, kuriuo apibūdino tai, ką matė, ir pakvietė kitus susimąstyti. Visų pirma jis atkreipė dėmesį į lenktynes dėl pirmųjų vietų. Pasak popiežiaus, tai labai aktualu ir šiandien: svarbiausia atrodyti, būti pastebėtam, o bendrystė, užuot teikusi tikrą džiaugsmą, virsta varžybomis.
„Seserys ir broliai, – kalbėjo popiežius Leonas, – būti prie Eucharistijos stalo Viešpaties dieną reiškia būti kartu su Jėzumi, kuris mums kalba. Jis yra mūsų svečias, noriai dalijasi tuo, ką mato. Jis ragina pažvelgti į save jo akimis, prisiminti, kaip dažnai gyvenimą paverčiame varžybomis, kaip jaudinamės laukdami, kad kiti mus pripažintų, kaip beviltiškai lyginame save su kitais. Sustokime ir pamąstykime. Tegul mus pažadina Jėzaus žodis. Klauskime savęs, kokie prioritetai užvaldė mūsų širdis. Tik taip atrasime tikrą laisvę. Jėzus juk kviečia mus į laisvę.“
ʴDZ辱žܲ pabrėžė, kad Evangelijoje nuolankumas yra viena tobulų laisvės formų. Būti nuolankiam reiškia pirmiausia būti laisvam savo viduje. Nuolankumas gimsta, kai mus iš tikrųjų sudomina Dievo Karalystė ir jos teisumas, kai išmokstame žiūrėti ne tik sau po kojomis, bet ir toli į priekį. Kas save aukština, dažniausiai neranda nieko įdomesnio už save patį, o giliai širdyje jaučiasi labai nesaugus. O tas, kuris supranta, koks brangus jis Dievo akyse, kuris jaučia esąs Dievo sūnus ar dukra, gali didžiuotis kur kas didesniais dalykais – iš jo savaime spinduliuoja orumas. Ne tada, kai stengiamės pasinaudoti kiekviena situacija, bet tada, kai tarnaujame, šis mūsų orumas be pastangų ir strategijų pats iškyla į pirmą planą.
„Brangieji, šiandien melskimės, kad Bažnyčia visiems būtų nuolankumo mokykla, kad taptų namais, kur visada esame laukiami, kur nereikia kovoti dėl vietos, kur Jėzus į mus prabyla ir mus moko savo nuolankumo bei laisvės. Šiuose namuose Švč. Mergelė Marija yra tikroji Motina.“ (jm/Vatican News)