Leonas XIV: kelkime akis ? Dievo Motin? ir atgausime vilt?
Prie? ?Vie?paties angelo“ mald? sakytoje kalboje popie?ius primin?, kaip Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? sl?pin? ai?kina Antrasis Vatikano susirinkimas: ?Kaip danguje jau pa?lovinta kūnu ir siela J?zaus Motina yra būsimajame am?iuje atbaigtosios Ba?ny?ios paveikslas ir prad?ia, taip ?ioje ?em?je, kol ateis Vie?paties diena (plg. 2 Pt 3, 10), ji ?vie?ia keliaujan?iajai Dievo tautai kaip tikros vilties ir paguodos ?enklas.“ (LG 68)
Kaipgi neprisiminti ir Dant?s Dievi?kosios komedijos ?Rojaus“ paskutin?s giesm?s eilu?i?, kuriomis poetas ?lovina Marij?, vadindamas j? ?Mergele Motina, savo Sūnaus dukra“. Ji mums, ?ios ?em?s keleiviams, yra ?gyvas vilties ?altinis“.
Dievo Motina i? ties? yra gyvas ?altinis, i? kurio tryk?ta viltis. ?Seserys ir broliai, ?i? tik?jimo ties? skelbia ir mūs? ?ven?iamo jubiliejaus tema: Vilties piligrimai, – sak? popie?ius. – Piligrimui reikia tikslo, ? kur? jis keliaut?. Jam reikia gra?aus, patrauklaus tikslo, kuris ?kv?pt? jo ?ingsnius ir dr?sint? j?, kai pavargsta, kuris vis i? naujo ??iebt? tro?kim? ir vilt? jo ?irdyje. Gyvenimo kelyje ?is tikslas yra Dievas, begalin? ir am?ina Meil?, gyvenimo pilnatv?, ramyb?, d?iaugsmas ir viskas, kas gera. ?mogaus ?ird? traukia toks gro?is ir ji nelaiminga, kol jo nesuranda.“
?mogui gresia pavojus nepasiekti tikslo, pasiklysti blogio ir nuod?m?s ?tamsioje girioje“, – v?l cituodamas Dant? t?s? popie?ius. Ta?iau Dievas mums dovanoja malon?: jis pats i?eina mūs? pasitikti, mūs? kūn?, sukurt? i? ?em?s, pasiima pas save – simboli?kai sakoma ?? dang?“, tai yra ten, kur jis, Dievas, yra. ?io mūs? tik?jimo pagrindas yra ?sikūnijusio, mirusio ir prisik?lusio d?l mūs? i?ganymo J?zaus Kristaus sl?pinys. Nuo jo neatsiejami ir Mergel?s Marijos – moters, i? kurios gim? Dievo Sūnus, ir Ba?ny?ios, mistinio Kristaus Kūno, sl?piniai. Visa tai sudaro vien? meil?s, taigi ir laisv?s, sl?pin?. Nuo tos akimirkos, kai Marija tar? ?Taip“, visas jos gyvenimas buvo vilties piligrimyst? su Dievo Sūnumi – piligrimyst?, kuri per Sūnaus Kry?i? ir Prisik?lim? nuved? j? ? Dievo gl?b? dangaus t?vyn?je. Tod?l ir mes, keliaudami kaip individai, kaip ?eimos, kaip bendruomen?s, ypa? tuomet, kai u?temsta dangus, kai kelias tampa neai?kus ir sunkus, kelkime akis ? j?, mūs? Motin?, ir i? naujo atrasime vilt?, kuri neapgauna. (jm / Vatican News)
