MAP

ʴDZ辱žܲ Leonas XIV Kastel Gandolfe ʴDZ辱žܲ Leonas XIV Kastel Gandolfe  (@VATICAN MEDIA)

Leonas XIV: kelkime akis į Dievo Motiną ir atgausime viltį

Švenčiausioji Mergelė Marija, kurią su kūnu ir siela prisikėlęs Kristus pasiėmė su savimi į dangaus šlovę, šviečia kaip vilties žvaigždė per istoriją keliaujantiems savo vaikams, sakė popiežius Leonas XIV sveikindamas tikinčiuosius penktadienio, Žolinės iškilmės, vidudienį susirinkusius į Kastel Gandolfo miestelio aikštę.

Prieš „Viešpaties angelo“ maldą sakytoje kalboje popiežius priminė, kaip Mergelės Marijos Ėmimo į dangų slėpinį aiškina Antrasis Vatikano susirinkimas: „Kaip danguje jau pašlovinta kūnu ir siela Jėzaus Motina yra būsimajame amžiuje atbaigtosios Bažnyčios paveikslas ir pradžia, taip šioje žemėje, kol ateis Viešpaties diena (plg. 2 Pt 3, 10), ji šviečia keliaujančiajai Dievo tautai kaip tikros vilties ir paguodos ženklas.“ (LG 68)

Kaipgi neprisiminti ir Dantės Dieviškosios komedijos „Rojaus“ paskutinės giesmės eilučių, kuriomis poetas šlovina Mariją, vadindamas ją „Mergele Motina, savo Sūnaus dukra“. Ji mums, šios žemės keleiviams, yra „gyvas vilties šaltinis“.

Dievo Motina iš tiesų yra gyvas šaltinis, iš kurio trykšta viltis. „Seserys ir broliai, šią tikėjimo tiesą skelbia ir mūsų švenčiamo jubiliejaus tema: Vilties piligrimai, – sakė popiežius. – Piligrimui reikia tikslo, į kurį jis keliautų. Jam reikia gražaus, patrauklaus tikslo, kuris įkvėptų jo žingsnius ir drąsintų jį, kai pavargsta, kuris vis iš naujo įžiebtų troškimą ir viltį jo širdyje. Gyvenimo kelyje šis tikslas yra Dievas, begalinė ir amžina Meilė, gyvenimo pilnatvė, ramybė, džiaugsmas ir viskas, kas gera. Žmogaus širdį traukia toks grožis ir ji nelaiminga, kol jo nesuranda.“

Žmogui gresia pavojus nepasiekti tikslo, pasiklysti blogio ir nuodėmės „tamsioje girioje“, – vėl cituodamas Dantę tęsė popiežius. Tačiau Dievas mums dovanoja malonę: jis pats išeina mūsų pasitikti, mūsų kūną, sukurtą iš žemės, pasiima pas save – simboliškai sakoma „į dangų“, tai yra ten, kur jis, Dievas, yra. Šio mūsų tikėjimo pagrindas yra įsikūnijusio, mirusio ir prisikėlusio dėl mūsų išganymo Jėzaus Kristaus slėpinys. Nuo jo neatsiejami ir Mergelės Marijos – moters, iš kurios gimė Dievo Sūnus, ir Bažnyčios, mistinio Kristaus Kūno, slėpiniai. Visa tai sudaro vieną meilės, taigi ir laisvės, slėpinį. Nuo tos akimirkos, kai Marija tarė „Taip“, visas jos gyvenimas buvo vilties piligrimystė su Dievo Sūnumi – piligrimystė, kuri per Sūnaus Kryžių ir Prisikėlimą nuvedė ją į Dievo glėbį dangaus tėvynėje. Todėl ir mes, keliaudami kaip individai, kaip šeimos, kaip bendruomenės, ypač tuomet, kai užtemsta dangus, kai kelias tampa neaiškus ir sunkus, kelkime akis į ją, mūsų Motiną, ir iš naujo atrasime viltį, kuri neapgauna. (jm / Vatican News)

2025 rugpjūčio 15, 12:09

Tris kartus per dieną kalbėdami „Viešpaties Angelo“ maldą, minime Įsikūnijimo slėpinį. Kalbėti šią maldą pakviečia 6 val. ryto, vidudienį ir vakarop, apie 18 val. suskambantis varpas. Ši malda pavadinta pirmaisiais jos žodžiais „Viešpaties Angelas apreiškė Marijai“ („Angelus Domini nuntiavit Mariae“). Ją sudaro trys trumpi sakiniai apie Jėzaus Kristaus Įsikūnijimą ir trys „Sveika, Marija“. ʴDZ辱žܲ šią maldą kalba Šv. Petro aikštėje kiekvieno sekmadienio ir šventadienio vidudienį. Pradžioje popiežius pasako trumpą kalbą, pasiremdamas tos dienos skaitiniais. Pabaigoje pasveikina maldininkus. Nuo Velykų iki Sekminių šią maldą pakeičia Velykinė „Regina Coeli“ malda, skelbianti Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Pabaigoje tris kartus sukalbama „Garbė Dievui“. 

Paskutiniai Vidudienio maldos susitikimai

Skaityk viską >