Leonas XIV: kelkime akis 寞 Dievo Motin膮 ir atgausime vilt寞
Prie拧 鈥濾ie拧paties angelo鈥� mald膮 sakytoje kalboje popie啪ius primin臈, kaip Mergel臈s Marijos 臇mimo 寞 dang懦 sl臈pin寞 ai拧kina Antrasis Vatikano susirinkimas: 鈥濳aip danguje jau pa拧lovinta k奴nu ir siela J臈zaus Motina yra b奴simajame am啪iuje atbaigtosios Ba啪ny膷ios paveikslas ir prad啪ia, taip 拧ioje 啪em臈je, kol ateis Vie拧paties diena (plg. 2 Pt 3, 10), ji 拧vie膷ia keliaujan膷iajai Dievo tautai kaip tikros vilties ir paguodos 啪enklas.鈥� (LG 68)
Kaipgi neprisiminti ir Dant臈s Dievi拧kosios komedijos 鈥濺ojaus鈥� paskutin臈s giesm臈s eilu膷i懦, kuriomis poetas 拧lovina Marij膮, vadindamas j膮 鈥濵ergele Motina, savo S奴naus dukra鈥�. Ji mums, 拧ios 啪em臈s keleiviams, yra 鈥瀏yvas vilties 拧altinis鈥�.
Dievo Motina i拧 ties懦 yra gyvas 拧altinis, i拧 kurio tryk拧ta viltis. 鈥濻eserys ir broliai, 拧i膮 tik臈jimo ties膮 skelbia ir m奴s懦 拧ven膷iamo jubiliejaus tema: Vilties piligrimai, 鈥� sak臈 popie啪ius. 鈥� Piligrimui reikia tikslo, 寞 kur寞 jis keliaut懦. Jam reikia gra啪aus, patrauklaus tikslo, kuris 寞kv臈pt懦 jo 啪ingsnius ir dr膮sint懦 j寞, kai pavargsta, kuris vis i拧 naujo 寞啪iebt懦 tro拧kim膮 ir vilt寞 jo 拧irdyje. Gyvenimo kelyje 拧is tikslas yra Dievas, begalin臈 ir am啪ina Meil臈, gyvenimo pilnatv臈, ramyb臈, d啪iaugsmas ir viskas, kas gera. 沤mogaus 拧ird寞 traukia toks gro啪is ir ji nelaiminga, kol jo nesuranda.鈥�
沤mogui gresia pavojus nepasiekti tikslo, pasiklysti blogio ir nuod臈m臈s 鈥瀟amsioje girioje鈥�, 鈥� v臈l cituodamas Dant臋 t臋s臈 popie啪ius. Ta膷iau Dievas mums dovanoja malon臋: jis pats i拧eina m奴s懦 pasitikti, m奴s懦 k奴n膮, sukurt膮 i拧 啪em臈s, pasiima pas save 鈥� simboli拧kai sakoma 鈥災� dang懦鈥�, tai yra ten, kur jis, Dievas, yra. 艩io m奴s懦 tik臈jimo pagrindas yra 寞sik奴nijusio, mirusio ir prisik臈lusio d臈l m奴s懦 i拧ganymo J臈zaus Kristaus sl臈pinys. Nuo jo neatsiejami ir Mergel臈s Marijos 鈥� moters, i拧 kurios gim臈 Dievo S奴nus, ir Ba啪ny膷ios, mistinio Kristaus K奴no, sl臈piniai. Visa tai sudaro vien膮 meil臈s, taigi ir laisv臈s, sl臈pin寞. Nuo tos akimirkos, kai Marija tar臈 鈥濼aip鈥�, visas jos gyvenimas buvo vilties piligrimyst臈 su Dievo S奴numi 鈥� piligrimyst臈, kuri per S奴naus Kry啪i懦 ir Prisik臈lim膮 nuved臈 j膮 寞 Dievo gl臈b寞 dangaus t臈vyn臈je. Tod臈l ir mes, keliaudami kaip individai, kaip 拧eimos, kaip bendruomen臈s, ypa膷 tuomet, kai u啪temsta dangus, kai kelias tampa neai拧kus ir sunkus, kelkime akis 寞 j膮, m奴s懦 Motin膮, ir i拧 naujo atrasime vilt寞, kuri neapgauna. (jm / Vatican News)
