Leonas XIV: 鈥濸asitik臈kime Vie拧paties pa啪adu鈥�
Susitikim膮 jis prad臈jo pad臈ka u啪 daugyb臋 sveikinim懦 jo tarnyst臈s prad啪ioje bei pra拧ymu remti j寞 malda bei artumu. Komentuodamas dienos Evangelijos skaitin寞, popie啪ius pa啪ym臈jo, jog kai Vie拧pats mus kvie膷ia 寞 gyvenimo ir tik臈jimo kelion臋, kartais jau膷iam臈s neverti, silpni. Ta膷iau 拧io sekmadienio Evangelija mums sako, kad turime galvoti ne apie savo j臈gas, bet apie mus i拧sirinkusio Vie拧paties gailestingum膮, b奴dami tikri, kad 艩ventoji Dvasia mus veda ir visko moko.
Mokytojo mirties i拧vakar臈se sukr臈stiems ir sunerimusiems apa拧talams, klausiantiems, kaip jie gal臈s b奴ti Dievo karalyst臈s t臋s臈jais ir liudytojais, J臈zus paskelbia apie 艩ventosios Dvasios dovan膮 ir duoda nuostab懦 pa啪ad膮: 鈥瀔as mane myli, laikysis mano 啪od啪io, ir mano T臈vas j寞 myl臈s, mes pas j寞 ateisime ir apsigyvensime鈥�.
J臈zus tokiu b奴du i拧laisvina mokinius nuo bet kokio nerimo ir r奴pes膷io ir gali jiems pasakyti: 鈥濼eneb奴g拧tauja j奴s懦 拧irdys ir teneli奴di!鈥�
Jei pasiliekame jo meil臈je, tada jis pats apsigyvena mumyse, m奴s懦 gyvenimas tampa Dievo 拧ventove, 拧i meil臈 mus ap拧vie膷ia, 寞sitvirtina m奴s懦 m膮styme ir pasirinkimuose, kad pasiekt懦 ir kitus bei nu拧viest懦 visas m奴s懦 egzistencijos situacijas.
鈥濨roliai ir seserys, 拧is Dievo apsigyvenimas mumyse b奴tent ir yra 艩ventosios Dvasios dovana, kuri veda mus u啪 rankos ir leid啪ia mums taip pat kasdienyb臈je patirti Dievo buvim膮 ir artum膮, padarydama mus jo buveine鈥�, 鈥� sak臈 popie啪ius Leonas.
Gra啪u, pasak jo, kad, 啪velgdami 寞 savo pa拧aukim膮, 寞 mums patik臈tus dalykus ir asmenis, 寞 寞sipareigojimus, 寞 tarnyst臋 Ba啪ny膷ioje, kiekvienas galime dr膮siai i拧tarti: nors esu trapus, Vie拧pa膷iui n臈ra g臈da d臈l mano 啪mogi拧kumo, prie拧ingai, jis ateina apsigyventi manyje. Jis lydi mane savo Dvasia, ap拧vie膷ia mane ir padaro mane savo meil臈s kitiems, visuomenei, pasauliui 寞rankiu.
鈥濨rangieji, remdamiesi 拧iuo pa啪adu, eikime pirmyn su tik臈jimo d啪iaugsmu, kad b奴tume 拧venta Vie拧paties buveine. Stenkim臈s visur ne拧ti jo meil臋, atmindami, kad kiekviena sesuo ir kiekvienas brolis taip pat yra Dievo buvein臈, kad jo buvimas ypa膷 atsiskleid啪ia ma啪uosiuose, varg拧uose ir ken膷ian膷iuose, nor臈dami b奴ti d臈mesingi ir u啪jau膷iantys krik拧膷ionys鈥�, 鈥� t臋s臈 popie啪ius gegu啪臈s 25 d. vidudienio maldos susitikimo m膮styme, kur寞 u啪baig臈 kvietimu 拧auktis Mergel臈s Marijos u啪tarimo. Dvasios veikimu ji i拧 ties懦 tapo 鈥濪ievui pa拧v臋sta buveine鈥�. Kartu su ja ir mes galime patirti Vie拧paties pri臈mimo d啪iaugsm膮 ir b奴ti jo meil臈s 啪enklu bei 寞rankiu. (RK / Vatican News)
