MAP

Gegužės 25 dienos vidudienio susitikimas Šv. Petro aikštėje Gegužės 25 dienos vidudienio susitikimas Šv. Petro aikštėje  (@Vatican Media)

Leonas XIV: „Pasitikėkime Viešpaties pažadu“

Kai mus apima nevertumo jausmas, kai baugina mūsų laukiančių iššūkių dydis, atsiminkime guodžiančius Viešpaties žodžius – „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės, mes pas jį ateisime ir apsigyvensime“ (Jn 14, 23), – sekmadienio vidudienio susitikime Šv. Petro aikštėje, kuriame per Velykų laikotarpį kalbama „Marijos, Dangaus Karalienės“ malda, sakė Leonas XIV.
  (@Vatican Media)

Susitikimą jis pradėjo padėka už daugybę sveikinimų jo tarnystės pradžioje bei prašymu remti jį malda bei artumu. Komentuodamas dienos Evangelijos skaitinį, popiežius pažymėjo, jog kai Viešpats mus kviečia į gyvenimo ir tikėjimo kelionę, kartais jaučiamės neverti, silpni. Tačiau šio sekmadienio Evangelija mums sako, kad turime  galvoti ne apie savo jėgas, bet apie mus išsirinkusio Viešpaties gailestingumą, būdami tikri, kad Šventoji Dvasia mus veda ir visko moko.

Mokytojo mirties išvakarėse sukrėstiems ir sunerimusiems apaštalams, klausiantiems, kaip jie galės būti Dievo karalystės tęsėjais ir liudytojais, Jėzus paskelbia apie Šventosios Dvasios dovaną ir duoda nuostabų pažadą: „kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės, mes pas jį ateisime ir apsigyvensime“.

Jėzus tokiu būdu išlaisvina mokinius nuo bet kokio nerimo ir rūpesčio ir gali jiems pasakyti: „Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!“

Jei pasiliekame jo meilėje, tada jis pats apsigyvena mumyse, mūsų gyvenimas tampa Dievo šventove, ši meilė mus apšviečia, įsitvirtina mūsų mąstyme ir pasirinkimuose, kad pasiektų ir kitus bei nušviestų visas mūsų egzistencijos situacijas.

„Broliai ir seserys, šis Dievo apsigyvenimas mumyse būtent ir yra Šventosios Dvasios dovana, kuri veda mus už rankos ir leidžia mums taip pat kasdienybėje patirti Dievo buvimą ir artumą, padarydama mus jo buveine“, – sakė popiežius Leonas.  

Gražu, pasak jo, kad, žvelgdami į savo pašaukimą, į mums patikėtus dalykus ir asmenis, į įsipareigojimus, į tarnystę Bažnyčioje, kiekvienas galime drąsiai ištarti: nors esu trapus, Viešpačiui nėra gėda dėl mano žmogiškumo, priešingai, jis ateina apsigyventi manyje. Jis lydi mane savo Dvasia, apšviečia mane ir padaro mane savo meilės kitiems, visuomenei, pasauliui įrankiu.

„Brangieji, remdamiesi šiuo pažadu, eikime pirmyn su tikėjimo džiaugsmu, kad būtume šventa Viešpaties buveine. Stenkimės visur nešti jo meilę, atmindami, kad kiekviena sesuo ir kiekvienas brolis taip pat yra Dievo buveinė, kad jo buvimas ypač atsiskleidžia mažuosiuose, vargšuose ir kenčiančiuose, norėdami būti dėmesingi ir užjaučiantys krikščionys“, – tęsė popiežius gegužės 25 d. vidudienio maldos susitikimo mąstyme, kurį užbaigė kvietimu šauktis Mergelės Marijos užtarimo. Dvasios veikimu ji iš tiesų tapo „Dievui pašvęsta buveine“. Kartu su ja ir mes galime patirti Viešpaties priėmimo džiaugsmą ir būti jo meilės ženklu bei įrankiu. (RK / Vatican News)

2025 gegužės 25, 12:26

Antifona „Regina Coeli“ (arba „Regina Caeli“) yra viena iš keturių Marijos antifonų (kartu su „Alma Redemptoris Mater“, „Ave Regina Coelorum“ ir „Salve Regina“).
ʴDZ辱žܲ Benediktas XIV 1742 m. nurodė, kad ji turi pakeisti Viešpaties Angelą Velykų laikotarpiu, tai yra nuo Velykų sekmadienio iki Sekminių, ir kad turi būti kalbama stovint, tuo pabrėžiant pergalę prieš mirtį.
Kaip ir „Viešpaties Angelas“, ji kalbama triskart per dieną: auštant rytui, vidudienį ir saulei leidžiantis, idant visa diena būtų pašvęsta Dievui ir Marijai.
Pasak tradicijos, ši antifona siekianti dešimtąjį, o gal net šeštąjį amžių, tačiau plačiai ją imta naudoti tryliktajame amžiuje, kuomet ji buvo įrašyta į pranciškonų brevijorių. Ją sudaro keturi trumpi posmai, užbaigiami „Aleliuja“. Tikintieji kreipiasi į Mariją, Dangaus Karalienę, kviesdami ją džiaugtis Kristaus prisikėlimu.
ʴDZ辱žܲ Pranciškus 2015 m. balandžio 6 d., rytojaus diena po Velykų, „Regina Coeli“ maldos proga patarė su kokiu vidiniu nusiteikimu turime šią maldą kalbėti:
„...kreipiamės į Mariją ir raginame ją džiaugtis, nes Tasai, kurį ji nešiojo įsčiose, prisikėlė, kaip buvo žadėjęs. Ir prašome josios užtarimo. Mūsų džiaugsmas yra Marijos džiaugsmo atspindys, nes jinai savo tikėjime saugojo ir saugo viską, ką Jėzus yra nuveikęs. Tad kalbėkime šią maldą kaip vaikai, kurie yra laimingi, nes jų Motina laiminga“.

Paskutiniai Vidudienio maldos susitikimai

Skaityk viską >