杏MAP导航

Kokie i?eisime i? kriz?s?

Popie?ius, pasak kardinolo, buvo ir yra i?skirtinis moralinis lyderis pandemijos metu. Kaip ir daugelis kit?, popie?ius gyveno karantino s?lygomis, ta?iau nebuvo izoliav?sis ir tylus, prie?ingai, paskelb? daug ?simintin? ?ini?, tarp kuri? i?siskyr? kovo 27 malda ?v. Petro aik?t?je ir Velyk? sekmadienis. Rugpjū?io ir rugs?jo bendrosiose tre?iadienio audiencijose Pranci?kus kalb?jo apie tai, kokias moralines pamokas pandemijos situacijoje galime i?mokti ir pritaikyti ateityje. ?ios temos minimos ir paskutin?je Pranci?kaus enciklikoje Fratelli tutti. 

?ventasis T?vas itin pabr???, kad pandemija leid?ia suprasti ir pajusti, jog esame ?toje pa?ioje valtyje“, jog esame trapūs ir pa?eid?iami, jog turime i?plaukti i? audring? vanden? irkluodami kartu ir sutartinai: tai rei?kia keisti ?sitikinimus, ?pro?ius, darbotvarkes, prioritetus. Reikia pripa?inti, kad kai kurie i? mūs? pandemijos metu ken?ia labiau, yra labiau pa?eid?iami: pavyzd?iui, vieni?i seneliai. Turime pripa?inti ?eim? sunkumus, pastangas ir nuopelnus. Taip pat turime pripa?inti, kok? verting? darb? atlieka ne vien gydytojai, bet ir valytojai, siuntini? i?ve?iotojai, policijos pareigūnai, savanoriai, mokytojai. 

Susij? ir priklausomi vienas nuo kito

  K? pasakyti apie pandemijos kriz?s pasekmes migrantams, pab?g?liams, prekybos ?mon?mis aukoms, prie? savo nor? perkeltiems ?mon?ms, kuri? situacija ir normaliomis s?lygomis nebuvo normali? Daugelis j? gyveno didelio neu?tikrintumo ir nesaugumo s?lygomis, kankinan?ioje ne?inioje d?l rytojaus, be sveikatos prie?iūros, be galimybi? atsispirti stipresni? savivalei ar i?naudojimui. Visos ?ios situacijos tapo dar a?tresn?mis. Tur?j? valandin? darb?, prarado ir j?, o kiti dirba dar sunkiau. D?l sien? u?darymo ar bendro draudimo keliauti neb?ra ir taip ribot? galimybi? jud?ti ten, kur galima gauti daugiau maisto, daugiau saugumo. 

Apsiriktume, jei manytume, kad mūs? tai visai nelie?ia. Jei gerai i?tirtume vis? maisto ir kit? gamini? kilm?, ne kart? atsidurtume prie? nemalon? menkai apmokam? ir vergi?kai dirban?i?, nes neturi alternatyv?, migrant? fakt?. 

?ios ir kit? pana?i? situacij? ?viesoje popie?ius Pranci?kus pabr??? gyvybinius principus, jei norime i? kriz?s i?eiti geresni, kurti geresn? pasaul?: teikti pirmenyb? bendrajam g?riui, o ne egoizmui, atmesti ideologijas, kurios mus daro abejingais, nematan?iais kit?, besirūpinan?iais vien savimi, stengtis neu?simerkti ir nepamir?ti, nekurstyti pasidalijim?, nebūti veidmainiais, atmesti ekonomin? model?, kuris puosel?ja godum? ir ant kiek ?manoma greitesnio pelno altoriaus aukoja visa kita, pirmenyb? teikti asmenims ir suprasti, kad vien technologiniai sprendimai n?ra i?gelb?jimas.

础苍迟颈办ū苍颈补颈

Pandemija i?ry?kino jau egzistavusius nelygyb? ir teisingumo stok?. Mūs? visuomen?ms reikia i?gyti ne vien nuo koronaviruso, bet ir nuo socialinio neteisingumo viruso. Turime ?gyti atsparum? COVID-19 ir tuo pat metu teisingumo, atjautos ir solidarumo antikūni?.

?Apibendrinu: popie?ius primena, kad COVID-19 kriz?, kaip joks kitas ?vykis mūs? atmintyje, primena, jog esame susij? ir priklausomi vienas nuo kito. Tai nebūtinai yra blogai. Mūs? pa?eid?iamumai ir tarpusavio priklausomyb? vienija mus. I? toki? krizi?, kaip da?nai pabr??? popie?ius, nei?eisime tokie, kokie buvome: i?eisime arba geresni, arba blogesni. Nei?eisime geresni, jei krisime atgal ? asmeninio ar kolektyvinio individualizmo pagund?, pasirei?kian?i? politinio nacionalizmo ir siaur? ekonomini? interes? forma“, – sak? kardinolas Czerny Tokijo ?v. Sofijos universiteto studentams. – ?A? ?inau, kad jūs, būdami jauni ?mon?s, trok?tate geresnio pasaulio. ?inau, kad norite atmesti atskirties ekonomik?, individualizmo ideologij?, ?mones ? ?iuk?lyn? i?metan?i? kultūr?, mūs? aplinkos naikinim? vardan netikros pa?angos sampratos. A? ?inau, kad jūs norite ?gyti solidarumo ir kit? nuostabi? antikūni?.“

Turi gimti nauja kultūra

Kardinolas Czerny pakviet? jaunuolius perskaityti enciklik? Fratelli tutti apie brolyb? ir socialin? draugyst? tarp ?moni? bei taut?, jos ?viesoje m?styti apie tai, kaip elgtis su migrantais ir pab?g?liais. Idealioje situacijoje joks ?mogus neturi jaustis ver?iamas migruoti d?l to, kad prarado vilt? gyventi oriai savo gimtin?je, d?l to, kad jau?ia alk?. Teis? migruoti taip pat turi reik?ti teis? nemigruoti. U?tikrinti tvarias ir visapusi?kas s?lygas yra visos tarptautin?s bendruomen?s u?davinys, kuris vykdomas nepakankamai, nekalbant apie prie?ing? elges?, kaip kad kar? ir konflikt? kurstymo ir ?moni? orum? neigian?i? ideologij? atvejais.  

Fratelli tutti ragina svetingai priimti, saugoti, remti ir integruoti tuos, kurie d?l humanitarini? krizi? buvo priversti palikti namus ir tapo mūs? naujais kaimynais. Migracija pasiek? tok? mast?, jog jokia pavien? valstyb? nebegali i?spr?sti jos problem?, reikia sprendim? pasauliniu lygiu. Popie?ius taip pat kriti?kai vertina po?iūr? ? migrantus vien kaip ? gr?smes ar ?uzurpuotojus, kurie nieko neduoda“. Migracija taip pat yra galimyb? dalytis dovanomis. Yra istorini? pavyzd?i?, kaip migrantai visokeriopai, materialiai ir kultūri?kai, praturtino juos pri?musius kra?tus, pavyzd?iui italai migrantai Argentin?. Klaidinga manyti, kad vienintelis sprendimas yra aklinai u?daryti ir u?rakinti visas duris. Tai n?ra ateities kultūra ir n?ra tai, ko trok?ta jauni ?mon?s. I? to nei?plaukia, kad reikia atsisakyti savo ?akn? ir to, k? mums paliko praeities kartos, prie?ingai, mums reikia stipri? ?akn?, kad netaptume besaikiais vartotojais ir individualistais be turinio. Fratelli tutti kalba apie nauj? kultūr?, kuri moka derinti savo ?akn? tur?jimo, solidarumo, tapatyb?s ir atvirumo, i?sivystymo ir vis? bendro orumo poreikius. ?Ar jūs pasireng? i??ūkiui?“, – klaus? kardinolas Czerny Tokijo universiteto student?. (RK / Vatican News)