Visi esame seserys ir broliai. Naujoji Pranci?kaus enciklika
Brolyb? ir socialin? draugyst? – tai popie?iaus siūlomi būdai kurti geresn?, teisingesn? ir taikesn? pasaul?, ?sipareigojant visiems – ?mon?ms ir institucijoms. Dokument? sudaro 8 skyriai, 287 paragrafai ir baigiamoji malda.
Pirmajame i? a?tuoni? skyri?, pavadintame ?U?daro pasaulio ?e??liai“, kalbama apie pasaulio gyvenim? mūs? laikais temdan?ius rei?kinius – da?nai i?kraipomas demokratijos, laisv?s, teisingumo s?vokas, savanaudi?kum? ir nesidom?jim? bendruoju g?riu, atskirt?, rinkos logikos dominavim?, nedarb?, rasizm?, skurd?, nevienodas teises, vergov?, prekyb? ?mon?mis, moter? i?naudojim?. Kalbama apie pasaulines problemas, kurioms reikalingi pasaulinio masto sprendimai.
? dabartinio pasaulio ?e??lius ir d?mes enciklika atsako gerojo samarie?io pavyzd?iu, kuris pateikiamas antrajame skyriuje, pavadintame ?Svetimasis kelyje“. Popie?ius pabr??ia, kad dabartin?je sergan?ioje visuomen?je, kuri nusisuka nuo skausmo ir nepaiso silpn? ir pa?eid?iam? ?moni?, mes visi esame pa?aukti tapti kitiems artimaisiais, per?engti i?ankstinius nusistatymus ir ?sivaizduojam? savo prana?um?. Mes visi esame atsakingi u? tokios visuomen?s kūrim?, kuri gal?t? integruoti kitus, pad?ti ken?iantiesiems. Meil? stato tiltus ir mes esame sukurti myl?ti, priduria popie?ius, kviesdamas, ypa? krik??ionis, atpa?inti Krist? kiekvieno atstumto ?mogaus veide.
Tre?iajame enciklikos skyriuje popie?ius ragina ?Planuoti ir kurti atvir? pasaul?“. Teis? gyventi oriai niekam negali būti atimta. Prigimtin? teis? ? priva?i? nuosavyb? neturi būti keliama auk??iau visuotin?s ?em?s g?rybi? paskirties principo. Popie?ius taip pat pra?o pam?styti apie tarptautini? santyki? etik?. Primenama ir tarptautinio ?siskolinimo problema. Lieka galioti negin?ijama taisykl?, kad kiekviena skola turi būti sumok?ta, ta?iau kartu sakoma, kad ?siskolinimo ma?inimas turi būti tvarkomas taip, kad nekelt? pavojaus vargingiausi? ?ali? egzistencijai ir pl?trai.
Ketvirtajame skyriuje, pavadintame ?Visam pasauliui atvira ?irdis“, daugiausiai d?mesio skiriama migracijos problemai. Popie?ius primena ne kart? skelbtus keturis principus, kuriais tur?t? vadovautis kiekviena tinkama migracijos politika – priimti, saugoti, pad?ti, integruoti. Migrantus priiman?iose ?alyse turi būti i?mintingai subalansuotos pilie?i? teis?s ir migrant? poreikiai. Popie?ius pra?o skubiai reaguoti ? karo pab?g?li? tragedij?. Reikia naujai tarptautiniu mastu perm?styti pagalbos strategij?, palengvinti viz? suteikim? nuo kar? ir dideli? humanitarini? krizi? b?gantiems ?mon?ms. ?iais ypatingais atvejais, kaip ir visam migracijos rei?kiniui, reikia bendros tarptautin?s politikos, kuri pad?t? solidariai ir humani?kai spr?sti ?ias nepaprast?sias situacijas.
Penktasis skyrius – ?Geresn? politika“ – pradedamas tvirtinimu, kad politin? veikla kaip tarnavimas bendrajam g?riui yra kilni artimo meil?s liudijimo forma. Popie?ius mini ?iandien daug kur pasaulyje matom? populizm?, kuris spekuliuodamas s?vokomis traktuoja ?mones kaip daiktus, naudoja juos savo tikslams. Popie?ius primena, kad politika pirmiausiai rūpinasi, kad kiekvienas ?mogus gal?t? dirbti, nes darbas yra nepamainomas socialinio gyvenimo d?muo. Teisingumu grind?iama politika siekia u?tikrinti, kad kiekvienas tur?t? galimyb? i?skleisti savo sugeb?jimus bendram labui. Tokia politika turi ai?ki? kovos su skurdu strategij?, neapsiriboja vien parama tiems, kuriems to reikia, bet u?tikrina s?lygas skleistis solidarumui ir subsidiarumui. Pasak Pranci?kaus, politika turi ie?koti sprendim? viskam, kas pa?eid?ia pagrindines ?mogaus teises, kovoti su socialine atskirtimi, prekyba ?mon?mis, seksualiniu i?naudojimu, vergi?ku darbu, terorizmu, organizuotu nusikalstamumu. Tinkama, teisingumo siekianti politika, toliau pabr??ia Pranci?kus, turi būti sutelkta ? ?mogaus orum?, o ne pavaldi ekonomikai, nes ne visk? ?manoma i?spr?sti naudojant vien rinkos taisykles. ?iame enciklikos skyriuje kalbama ir apie Jungtini? Taut? Organizacijos svarb? bei būtinum? j? reformuoti, kad ?i organizacija būt? ?taut? ?eima“, siekianti bendrojo g?rio, ma?inanti skurd? ir ginanti ?mogaus teises.
?e?tajame enciklikos skyriuje ?Dialogas ir socialin? draugyst?“ popie?ius br??ia darnaus vis? ?moni? bendravimo vizij?, ragina ugdyti ?susitikimo men?“, ?traukiant pasaulio paribi? gyventojus, ?iabuvi? tautas, nes visi galime ka?ko pasimokyti i? kit? ir n? vienas ?mogus n?ra ir negali jaustis nereikalingas. Visiems mums reikia ??velnumo stebuklo“, ra?o Pranci?kus.
Toliau, septintajame enciklikos skyriuje, pavadintame ?Naujojo susitikimo keliai“, kalbama apie neprilygstam? taikos vert?. Popie?ius pabr??ia, kad taika turi būti proaktyvi. Taika – tai ne tik ramyb?, bet pastangos kurti visuomen?, paremt? tarnavimu kitiems, susitaikinimo ir pa?angos siekimas. Taika yra nesibaigiantis darbas, prie kurio tur?t? prisid?ti visi. Su taika glaud?iai susij?s atleidimas. Turime myl?ti visus be i?imties, sakoma enciklikoje. Turime myl?ti ir tuos, kurie mums nelinki gero. Myl?ti eng?jus rei?kia pad?ti jiems pasikeisti ir neleisti, kad jie toliau engt?. Atleidimas n?ra nebaud?iamumas. Atleisti rei?kia ne u?mir?ti, bet atmesti griaunam?j? blogio ir ker?to gali?. Negalime pamir?ti ir toki? ?iaurum?, kaip ?oa, atomini? bombardavim? Hiro?imoje ir Nagasakyje, persekiojim? ir etnini? ?udyni?. Turime tai atsiminti, kad niekada tokie ?iaurumai nepasikartot? ir kad mes patys neprarastume jautrumo. ?iame skyriuje taip pat kalbama apie nei?nykusi? karo gr?sm?. Karas visada yra politikos pralaim?jimas, g?dingas nusileidimas blogio j?goms. Pasak popie?iaus, dabar jokiomis aplinkyb?mis ne?manoma kalb?ti apie vadinam?j? teising? kar?. ?iandien pasaulis turi moralin? ir humanitarin? pareig? visi?kai atsisakyti branduolini? ginkl?. Ginkluotei skiriami pinigai tur?t? būti naudojami siekiant pasaulyje galutinai ?veikti bado problem?. Pranci?kus taip pat i?rei?kia ai?ki? pozicij? d?l mirties bausm?s: ji yra nepriimtina ir turi būti panaikinta visame pasaulyje.
Paskutinis, a?tuntasis, enciklikos skyrius pavadintas ?Religijos tarnauja brolybei pasaulyje“. Jame pirmiausiai pakartota, kad jokia tikra religija nepateisina terorizmo, bet visos kuria broli?kus ?moni? tarpusavio santykius. ?iame skyriuje ypatingas d?mesys skiriamas ?Dokumentui apie ?mogi?k?j? brolyb? d?l pasaulin?s taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje“, kur? Pranci?kus pasira?? 2019 m. Abu Dabyje kartu su Al-Azharo did?iuoju imamu Ahmadu al-Tayyebu. Pasak popie?iaus, ?is dokumentas ?ymi labai svarb? tarpreliginio dialogo vardan pasaulio taikos ir vis? ?moni? brolyb?s etap?. Siekiant visuotin?s brolyb?s dialogas tebūnie kelias, o bendradarbiavimas – metodas ir pagrindinis kriterijus.
?Labai noriu, kad ?iuo metu, kuris mums duotas gyventi, pripa?indami kiekvieno ?mogaus orum? atgaivintume brolyst?s siek? visame pasaulyje ir tarp vis?“, – ra?o Pranci?kus. ?Niekas negali atsiliepti ? gyvenimo i??ūkius būdamas atsiskyr?s nuo kit?. Mums reikia bendruomen?s, kuri mus palaikyt? ir mums pad?t?. Reikia bendruomen?s, kurioje vieni kitus remdami ?velgtume ? priek?. Kaip svarbu svajoti kartu! Būdami vieni rizikuojame patik?ti mira?ais, matyti tai, ko i? ties? n?ra. Turime svajoti kaip viena ?monija, kaip keliautojai, turintys tok? pat? ?mogaus kūn?, kaip tos pa?ios ?em?s vaikai, kiekvienas su savo tik?jimo ir ?sitikinim? turtingumu, kiekvienas su savo balsu, ta?iau visi kaip broliai ir seserys“. (JM / Vatican News)
