Šv. J. H. Newmano mokymas – patikima kryptis ieškantiesiems
Jau daugelį metų daug tikinčiųjų ir bažnytinių asociacijų atstovų prašė pripažinti anglų teologą, garsėjantį ne tik šventumu ir dvasinio gyvenimo gyliu, bet ir katalikiško mokymo išskirtinumu, Bažnyčios mokytoju – suteikti jam titulą, kuris skiriamas retai ir tik išpildžius tam tikras sąlygas, kurias patikrinti ir atitinkant pavesta Šventojo Sosto Šventųjų skelbimo dikasterijai, buvusiai Šventųjų skelbimo kongregacijai. Popiežiai visus gautus prašymus dėl skelbimo Bažnyčios mokytoju ar mokytoja nukreipia būtent į šią Vatikano instituciją.
Beje, bene visi popiežiai, kaip ir daugelis kitų Bažnyčios veikėjų, kėlė pavyzdžiu šv. J. H. Newmano mokymą ir šventumą. Vienas iš jų, šv. Paulius VI, per visą savo kunigiškąjį gyvenimą atvirai žavėjęsis kardinolo J. H. Newmano doktrina ir dvasingumu, prieš penkis dešimtmečius pažymėjo, kad „Newmanas vertas Bažnyčios mokytojo vardo kaip ryškiausias krikščioniškojo tikėjimo švyturys visiems, kurie ieško tikslios orientacijos ir patikimos krypties per šiuolaikinio pasaulio neapibrėžtumą“.
Popiežius Benediktas XVI – Josephas Ratzingeris (1927–2022), vienas iškiliausiu pastarojo laikotarpio teologų – beje, jo vardas irgi keliamas kaip galimo kandidato tapti Bažnyčios mokytoju, – 1990 m. sakydamas kalbą per Newmano mirties šimtmečio minėjimą pastebėjo, kad „J. H. Newmanas dėstė ne tik dalydamasis savo mintims ir sakydamas kalbas, bet visu savo gyvenimu“ ir iškėlė Newmaną kaip „pavyzdį visų laikų teologams ir intelektualams“.
Pirmasis popiežius, atkreipęs dėmesį į Newmaną, buvo jo amžininkas Leonas XIII, kuris įvertino jo vaidmenį visuomenėje ir darbus Bažnyčioje kardinolystės suteikimu. Jo įpėdinis popiežius šv. Pijus X laiške Bažnyčios Anglijoje vyskupui Edwardui O'Dwye pažymėjo, kad Newmano raštai visiškai atitinka jo enciklikos Pascendi mokymą ir kad „galima semtis daug puikių dalykų iš tokio mokytojo“. Garbingasis Dievo tarnas popiežius Pijus XII kartą patikino artimą bičiulį, prancūzą teologą Jeaną Guittoną, kad „Newmanui būdingas tiesos ieškojimas yra pagrindinė jo šlovės priežastis“ ir kad jis esąs tikras, jog „ateis diena, kai Newmanas bus paskelbtas Bažnyčios mokytoju“.
Popiežių žodžius apie šv. J. H. Newmaną neseniai priminė kardinolas Marcello Semeraro, Šventųjų skelbimo dikasterijos, kuri atsakinga taip pat už Bažnyčios mokytojų vardo suteikimo procedūras, prefektas. Eiga dėl Visuotinės Bažnyčios mokytojo vardo suteikimo J. H. Newmanui pradėta netrukus po jo kanonizavimo 2019 m., kai popiežių ir Vatikaną pasiekė daugybė tokių prašymų. Kardinolas pastebėjo, kad šv. J. H. Newmano idėjos darė reikšmingą įtaką XX a. teologijai ir ypač Vatikano antrajam susirinkimui. Jis paminėjo šv. Pauliaus VI mintį, išsakytą jam dar esant Milane (jis buvo Milano arkivyskupas prieš Visuotinį susirinkimą ir jo pradžioje). Kardinolas J. K. Montini (būsimasis popiežius Paulius VI) vienoje konferencijoje apie Bažnyčią ir Bažnyčios susirinkimus palygino Vatikano antrąjį Visuotinį susirinkimą su „antruoju pavasariu“, kurį Katalikų Bažnyčioje numatė šv. J. H. Newmanas vienoje homilijoje, pasakytoje 1852 metais. Paulius VI laiške tam pačiam prancūzų filosofui J. Guittonui rašė tikįs, kad J. H. Newmano mintys įkvėpė Vatikano antrąjį susirinkimą. Panašiai manė ir popiežius šv. Jonas Paulius II, kuris 1979 m. laiške Birmingamo vyskupui šv. J. H. Newmano viziją pavadino kaip numatančią Vatikano II susirinkimą. Popiežius Benediktas XVI nuolat užsimindavo apie šv. J. H. Newmaną savo popiežystės metais. Būtent jis paskelbė J. H. Newmaną palaimintuoju. Popiežius Pranciškus savo pirmojoje enciklikoje Lumen fidei pabrėžė J. H. Newmano doktrinos apie dogmų vystymąsi svarbą. Būtent popiežius Pranciškus, gavęs daugybę prašymų, pavedė Šventųjų skelbimo kongregacijai ištirti ir nustatyti, ar galima anglų šventąjį skelbti Bažnyčios mokytoju. (SAK / Vatican News)