MAP

Jaunimo jubiliejaus Atgailos sakramento diena Jaunimo jubiliejaus Atgailos sakramento diena  (@Vatican Media)

Išpažintis – ne psichoanalizė, bet pasinėrimas į Dievo gailestingumą

Jubiliejaus metai yra ne tik liturginis ar simbolinis metas, bet pirmiausia kvietimas atsiversti, ištiesinti savo gyvenimo kelią. Viena sąlygų Jubiliejaus visuotiniams atlaidams gauti – žengti pro Šventąsias duris, prieš tai pasirengus Atgailos sakramento šventimu. Lenkų katalikų žinių agentūra KAI paskelbė pokalbį su vyskupu Krzysztofu Nykieliu, vienu iš Apaštališkosios penitenciarijos – Atgailos sakramento šventimo tvarką prižiūrinčios Šventojo Sosto institucijos – vadovų.

Su kokiu nusiteikimu, kokiais lūkesčiais turėtume švęsti šį ypatingą Jubiliejaus metą? Pasak vyskupo, svarbiausias dalykas turėtų būti noras pakeisti savo gyvenimą į gerąją pusę. O tai gali įvykti tik tada, kai sutinkame Jėzų Kristų. Jis mums dovanoja savo beribę ir besąlygišką meilę, savo gailestingumą. Vyskupas paminėjo kartu su Kristumi nukryžiuoto „gerojo plėšiko“ atvejį. Jo gyvenimas toli gražu nebuvo idealus, tačiau paskutinę akimirką jis sutiko Dievą, apgailėjo savo nuodėmes ir buvo išgelbėtas. Niekada ne per vėlu atsiversti – Jubiliejus kviečia mus žengti šį žingsnį.

Už Atgailos sakramento šventimo visoje Bažnyčioje tvarką atsakingoje dikasterijoje tarnaujantis vyskupas pabrėžė, kad išpažintis neturi būti suprantama kaip apsilankymas pas psichoterapeutą. Išpažintis žmogaus sielai visada yra šventosios durys, pro kurias žengdamas atgailaujantis asmuo pereina iš nuodėmės tamsos į Dievo malonės šviesą. Gera išpažintis atveria kelią į dangų. Žmogus atsiklaupia ne tam, kad būtų atlikta psichoanalizė ir gauta diagnozė, bet tam, kad sutiktų gailestingąjį Jėzų. Mūsų gyvenimai – nuodėmingi ir kupini paklydimų – per vieną akimirką perkeičiami, ir nuo tos akimirkos galime žvelgti į ateitį su atnaujinta viltimi. Kol plaka mūsų širdys, visada yra laiko sugrįžti. Išpažintis yra ne tik apsivalymas, bet pirmiausia atsidavimas į mylinčio Dievo glėbį, pasinėrimas į jo gailestingumą.

Vyskupas Krzysztofas Nykielis atkreipė dėmesį ir į didžiulę atsakomybę, kuri tenka nuodėmklausiui. Kai žmogus atsiklaupia prie klausyklos grotelių, dvasininkas turi aiškiai žinoti, kad tas žmogus yra „šventa žemė“, kurios nevalia trypti.

Nors praėjo jau pusė Jubiliejaus metų, dar nevėlu pasinaudoti jo teikiamomis dvasinėmis galimybėmis. Vyskupas ragino nepamiršti pašaukimo į šventumą, suteikto kiekvienam mūsų per Krikštą. Neturime išsigąsti šventumo ir neturime bijoti mūsų kelyje pasitaikančių nuopuolių. Svarbiausia – pasitikėti ir vėl keltis. Turime visiškai pasitikėti, nes iš kiekvieno pralaimėjimo galime išeiti kaip nugalėtojai. Ir ši pergalė bus mūsų išganymas. (jm/Vatican News)

2025 rugpjūčio 14, 11:22