Prie拧 100 met懦 Vatikane buvo surengta did啪ioji misij懦 paroda
Primindama 1925 m. surengtos parodos istorij膮 艩ventojo Sosto evangelizacijos dikasterijos 啪ini懦 agent奴ra Fides ra拧o, kad tai buvo pirmas tokio masto projektas, skirtas i拧samiai parodyti misij懦 geografij膮, kult奴rin臋 寞vairov臋 ir misionieri懦 darbo specifik膮. Parodos iniciatorius buvo pats tuometinis popie啪ius Pijus XI. Mintis surengti toki膮 parod膮 jam kilo dar prie拧 tampant popie啪iumi. Arkivyskupas Achille Ratti 鈥� nuncijus Lenkijoje, apa拧tali拧kasis vizitatorius Lietuvoje, v臈liau Milano arkivyskupas 鈥� labai r臈m臈 savo pirmtako Benedikto XV prad臈t膮 misij懦 atnaujinimo proces膮, kurio programa buvo nurodyta 1919 m. paskelbtame jo apa拧tali拧kajame lai拧ke Maximum illud. Kai 1922 m. tap臋s popie啪iumi jis prad臈jo galvoti apie 1925 m. Jubiliej懦, vienu svarbiausi懦 projekt懦 ir tapo misij懦 parodos surengimas. Jau 1923 m. baland啪io m臈nes寞 jis paskyr臈 tuometin臈s Tik臈jimo skleidimo kongregacijos prefekt膮 oland膮 kardinol膮 Willem膮 Van Rossum膮 atsakingu u啪 parodos organizavim膮.
Organizacin寞 komitet膮 sudar臈 keli nariai, tarp kuri懦 buvo ir tuomet dar ne啪inomas Angelo Roncalli 鈥� b奴simasis popie啪ius Jonas XXIII. I拧 karto buvo prad臈tas parodos rengimo darbas, o paroda buvo atidaryta 1924 m. gruod啪io 21 d., likus kelioms dienoms iki 艩v. Petro bazilikos 艩vent懦j懦 dur懦 atidarymo.
Paroda u啪臈m臈 apie 10 t奴kst. kvadratini懦 metr懦 plot膮 Vatikano muziej懦 kiemuose ir soduose. Buvo 寞rengti 38 paviljonai, skirti geografiniam regionams ir 拧alims 鈥� 艩ventajai 沤emei, Piet懦 ir 艩iaur臈s Amerikai, Indokinijai, Kinijai ir Japonijai bei kitiems Azijos regionams, Okeanijai ir Afrikai. Veik臈 atskiros ekspozicijos, skirtos 寞vairi懦 misionieri懦 kongregacij懦 istorijai ir veiklai. Vienas i拧 paviljon懦 buvo skirtas higienos ir medicinos temai.
Buvo eksponuojami 寞vair奴s rankdarbiai, su vietiniais kultais susij臋 daiktai, vietini懦 bendruomeni懦 kult奴riniai artefaktai, pauk拧膷i懦 ir ropli懦 kiau拧iniai, taip pat lai拧kai, ataskaitos, geografini懦 tyrim懦 duomenys, pie拧iniai ir fotografijos. Buvo pateikta nema啪ai informacijos apie misionieri懦 mokslin寞 darb膮, j懦 ind臈l寞 寞 geografijos, kalbotyros, botanikos, mineralogijos, astronomijos pl臈tr膮. Taip pat buvo eksponuojami leidiniai misij懦 tematika. Buvo taip pat leid啪iamas periodinis leidinys, informuojantis apie misionieri懦 darb膮 ir apie pa膷i膮 parod膮.
Po parodos u啪darymo 1925 m. pabaigoje buvo atrinkta apie 40 t奴kst. eksponat懦, kurie tapo pagrindu Etnologinio misij懦 muziejaus Vatikane 寞k奴rimui. 艩io muziejaus 寞k奴rim膮 inicijavo tas pats popie啪ius Pijus XI. Muziejus laikytas parodos t臋siniu. Laikui b臈gant 拧is muziejus tapo sud臈tine Vatikano muziej懦 dalimi.
Po 1925 m. Jubiliejaus ir 拧ia proga surengtos misij懦 parodos popie啪ius Pijus XI 臈m臈si ir kit懦 su misijomis susijusi懦 iniciatyv懦. 1926 m. buvo 寞steigta Pasaulin臈 misij懦 diena, raginanti tikin膷iuosius visame pasaulyje melstis u啪 misijas ir jas remti. Tais pa膷iais metais Popie啪i拧kasis Urbono universitetas, skirtas kunig懦 i拧 misij懦 拧ali懦 ugdymui, buvo perkeltas 寞 naujas patalpas ant D啪anikolo kalvos 拧alia Vatikano. 1927 m. buvo 寞kurta 啪ini懦 agent奴ra Fides, skelbiant 啪inias apie Ba啪ny膷ios gyvenim膮 misij懦 拧alyse.
础驳别苍迟奴谤补 Fides buvo 寞kurta Tik臈jimo skleidimo kongregacijos iniciatyva, tiesiogiai remiant popie啪iui Pijui XI. Jos tikslas buvo skelbti 啪inias i拧 pirm懦j懦 拧altini懦 鈥� i拧 lai拧k懦, ataskait懦, liudijim懦, gaunam懦 i拧 pa膷i懦 misionieri懦. 础驳别苍迟奴谤补 veikia iki 拧iol kaip Evangelizacijos dikasterijos 啪iniasklaidos priemon臈. (jm / Fides / Vatican News)
