MAP

Siksto koplyčioje pastatyta krosnelė, o ant stogo įrengtas dūmtraukis

Gegužės 2-ąją dieną Siksto koplyčios kampe pastatyta krosnelė, o ant stogo – dūmtraukis, iš kurio jau gegužės 7-osios vakare, po pirmosios kardinolų balsavimo sesijos, pasirodys balti arba juodi dūmai, rodantys balsavimo rezultatus. Neišrinkus popiežiaus kils juodi dūmai, išrinkus – balti.
  (ANSA)

Kaip žinia, ženklo davimas dūmais yra labai senas žmonių komunikacijos būdas. Jis pradėtas taikyti ir popiežių renkančių konklavų metu. Aukštai kylantys dūmai yra veiksmingas ir betarpiškas būdas perduoti žinią apie popiežiaus rinkimus lauke susirinkusiems tikintiesiems. Antra vertus, keletą kartų susiklostė dviprasmiška padėtis – nebuvo įmanoma tiksliai pasakyti ar dūmai yra balti, ar juodi. Dėl to buvo pradėtos naudoti specialios juodą arbą baltą spalvą dūmams suteikiančios priemaišos. O 2005 metų konklavoje, išrinkusioje Benediktą XVI, greta senosios, nuo 1939 metų konklavos naudotos krosnelės pastatyta moderni, leidžianti reguliuoti oro ir dūmų srautą, kuris patenka į tą patį vamzdį dūmams, kaip ir senosios krosnelės. Kita krosnelės paskirtis – joje yra sudeginami kiekvieno balsavimo biuleteniai, tokiu būdu užtikrinant balsavimo slaptumą.

Šiomis dienomis kai kurios žiniasklaidos priemonės nurodė, kad pirmą kartą ženklo apie popiežiaus išrinkimą davimas dūmais pradėtas taikyti nuo 1878, kai buvo išrinktas Leonas XIII. Tačiau tai nėra visai tikslu. Sunku pasakyti, nuo kada konklavos  patalpoje – tradiciškai tai Siksto koplyčia, tačiau galėtų, kaip daug kartų praeityje, būti parinkta ir kita vieta – statoma krosnelė.

XVII amžiaus brėžiniuose, kuriuose iliustruojama, kaip Siksto koplyčia buvo parengta konklavai, jau galima matyti ir vietą krosnelei. 1691 metų konklavos, išrinkusios Inocentą XII, aprašyme pasakojama apie krosnelės ir dūmtraukio įrengimą, tačiau dar nėra aišku, ar tai buvo skirta vien biuletenių sudeginimui, ar ir ženklo davimui. Tačiau keturiose Kvirinalo rūmuose, šiandien tarnaujančiuose kaip Italijos Respublikos prezidento rūmai, vykusiose konklavose, kuriose 1823, 1829, 1831, 1846 metais buvo išrinkti apaštalo Petro įpėdiniai, iš krosnelės kylantys dūmai, naudojant drėgnus arba sausus šiaudus, jau turėjo ir ženklo apie popiežiaus išrinkimą arba neišrinkimą paskirtį.

Verta pakartoti, kad žodis „konklava“ yra kilęs iš lotyniškojo cum clave – raktu užrakinamos patalpos, kambario. Šia prasme „konklava“ yra rūmai ar kita vieta, kurioje „užrakinami“ popiežių renkantys kardinolai. Praeityje ši taisyklė, kurios paskirtis yra užkirsti kelią pernelyg ilgam popiežiaus rinkimų procesui, antra vertus, apsaugoti nuo išorinio kišimosi ir spaudimo, buvo taikoma pažodžiui – kardinolai neturėjo teisės palikti konklavos vietos, tik retkarčiais galėjo bendrauti su išore per specialų langelį. Maistas ir vanduo buvo tiekiami per specialiai ta proga tarpduriuose įrengiamus sukamus cilindrus, kuriuos buvo galima patraukti tik griežtai stebint įvairiems pareigūnams. Iškalbingos šiuo požiūriu Urboną VIII 1623 m. išrinkusios konklavos, vykusios pačiu karščiausiu metų laiku Romoje, liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje, aplinkybės. Kaip ir numatyta, 55 kardinolai susirinko Vatikano rūmuose. Kai kas apsigyveno kambariuose, kai kas – specialiai įrengtose medinėse būdelėse – celėse. Dėl baisios tvankos, tuometinių higieninių sąlygų, ko gero, ir maliarijos, netrukus dalis kardinolų taip sunkiai susirgo, kad mirė pačios konklavos metu ar po jos. Konklavos metu sunkiai susirgo, bet, laimei, po kelių savaičių pasveiko ir popiežiumi išrinktas Urbonas VIII. (RK / Vatican News)

        

2025 gegužės 03, 15:08