Devintoji gedulo diena. Viešpats patiki misiją, nors ir žino, kad esame silpni
Homilijoje kardinolas kalbėjo apie trečiojo Velykų sekmadienio Evangeliją – prisikėlęs Jėzus pasirodo mokiniams prie Tiberiados ežero, pataria kur užmesti tinklus, vėliau kalbasi su Petru, kuriam patiki misiją ir kvietimą: ganyti jo avis ir sekti paskui jį (Jn 21, 1–19).
Šis susitikimas, prieš Jėzui grįžtant pas Tėvą, primena patį pirmąjį Jėzaus, Petro ir kitų susitikimą prie ežero, kurio metu Jėzus pakvietė juos tapti jo mokiniais ir „žmonių žvejais“. Petras atsiliepė į šį kvietimą ir stengėsi ištikimai sekti Jėzumi, tačiau kartais jo nesuprato, o vėliau iš išdavė. Petras į trigubą Jėzaus klausimą – „ar myli mane“ – atsako teigiamai ir nuoširdžiai, bet taip pat atsimindamas savo išdavystę ir kentėdamas. Tačiau Viešpats leidžia suprasti, kad priima šią netobulą, varganą apaštalo Petro meilę bei patiki jam svarbią misiją. O Petras ir toliau seka Viešpačiu, gerai suvokęs savo silpnumą, tačiau jo padrąsintas ir pasitikėdamas Prisikėlusiojo pagalba.
Kardinolas D. Mamberti citavo šv. Jono Pauliaus II homiliją savojo pontifikato XXV metinių Mišiose, kur popiežius pripažino, kad jo širdyje kiekvieną dieną vyksta toks pat pokalbis, koks vyko tarp Petro ir Jėzaus. Viešpats, pasak popiežiaus, gerai žinodamas apie jo žmogišką silpnumą, jį moko pasitikėti ir atsakyti Petro žodžiais – „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu“. O tada prisiimti atsakomybę, kurią pats jam patikėjo.
„Ši misija yra pati meilė, kuri tampa tarnyste Bažnyčiai ir visai žmonijai“, – sakė kardinolas D. Mamberti, kalbėdamas apie Petrui ir apaštalui patikėtą misiją, kurią jie gali įgyventi su Sekminių metu išlietos Šventosios Dvasios galia.
„Visi stebėjomės, kaip popiežius Pranciškus, gaivinamas Viešpaties meilės ir nešamas jo malonės, ištikimai vykdė savo misiją tol, kol išeikvojo visas savo jėgas. Jis mokė galinguosius paklusnumo Dievui, o ne žmonėms, visai žmonijai skelbė Evangelijos džiaugsmą, Gailestingąjį Tėvą, Kristų Gelbėtoją. Tai jis darė savo mokymu, kelionėmis, gestais, gyvenimo būdu“, – kalbėjo pamokslininkas.
„Buvau šalia jo Velykų dieną, bazilikos balkone, iš kurio laiminama, mačiau jo kančią, bet pirmiausia jo drąsą ir ryžtą iki galo tarnauti Dievo tautai“, – pridūrė kardinolas D. Mamberti. Kitas svarbus Pranciškaus palikimas mums, žodžiu ir pavyzdžiu, anot kardinolo, yra adoracija, Dievo garbinimas, maldos skonis ir šviesa. Kardinolas devintųjų ir paskutiniųjų gedulo Mišių homiliją baigė kvietimu patikėti Viešpaties ir mūsų Motinai Pranciškų, visada ja pasikliovusį, kaip byloja 126 apsilankymai prie Salus Populi Romani ikonos, greta kurios popiežius išsirinko ir savo paskutinio poilsio vietą. (RK / Vatican News)