杏MAP导航

Ankstesn臈se trijose meditacijose apie J臈zaus krik拧t膮, vie拧膮j寞 gyvenim膮 ir galiausiai prisik臈lim膮 buvo kalbama apie kai kuriuos svarbiausius Evangelijos perkeisto 啪mogi拧kumo bruo啪us. Ketvirt膮j膮 meditacij膮 pamokslininkas skyr臈 Kristaus 啪engimui 寞 dang懦. 艩is 寞vykis da啪nai laikomas u啪baigian膷iu J臈zaus gyvenimo 啪em臈je etap膮, ta膷iau jame slypi ne tiek pabaigos, kiek pasikeitimo ir atsakomyb臈s suteikimo motyvai. 沤engdamas 寞 dang懦, Kristus palieka pasauliui laisv臋 ir drauge patiki savo mokiniams vilt寞, kurios nereikia saugoti vien prisiminimuose.

Apa拧tal懦 darbuose pateiktame Kristaus 啪engimo 寞 dang懦 apra拧yme kalbama apie mokinius, kurie stovi 啪velgdami auk拧tyn. Du angelai nutraukia j懦 tyl膮, klausdami: 鈥濳od臈l 啪i奴rite 寞 dang懦?鈥� 艩is klausimas sugr膮啪ina 寞 kasdienyb臋, 寞 pasaul寞, kuriame dabar mokiniai turi b奴ti Evangelijos skelb臈jai. Kristaus 啪engimas 寞 dang懦 rei拧kia ne jo pasitraukim膮, bet dar gilesn寞 jo buvim膮 su mumis. Dabar Kristus 鈥� ne matomas, bet patiriamas per tik臈jim膮, per bendryst臋, per atsakomyb臋, sak臈 t臈vas Pasolini. Mes esame kvie膷iami matyti Diev膮 ne tik dangaus auk拧tyb臈se ar sakraliose vietose, bet ir kasdienyb臈s paprastume, tarpusavio santykiuose, konkre膷iose situacijose. Dangus ir 啪em臈 susilieja 鈥� Dievas tampa pasiekiamas ne 啪vilgsniu, bet gyvenimo b奴du.

Pamokslininkas atkreip臈 d臈mes寞 寞 Kristaus mokiniams suteikt膮 misij膮 skelbti Evangelij膮 ne vien 啪mon臈ms, bet 鈥瀡isai k奴rinijai鈥�. Kaip tai suprasti? 漠 拧寞 klausim膮 savo pavyzd啪iu atsako kai kurie 拧ventieji, kurie ry拧寞 su Dievu liudijo ir per santyk寞 su gyv奴nais 鈥� 拧v. Pranci拧kus, kalb臈j臋s pauk拧膷iams, 拧v. Antanas 鈥� 啪uvimis, kiti 拧ventieji, vaizduojami kartu su gyv奴nais. Tai ne 拧iaip sentimentalumas, bet po啪i奴ris 寞 pasaul寞 kaip 寞 Dievo sukurt膮 visum膮. Tam tikra prasme tai pasakytina ir apie m奴s懦 santyk寞 su kitais 啪mon臈mis. Kitas 啪mogus 鈥� tai ne moralinio vertinimo objektas, bet pirmiausia Dievo k奴rinys, toks pat, kaip ir mes. Tuomet ir Evangelijos skelbimas rei拧kia ne m奴s懦 tik臈jimo primetim膮, bet vis懦 pirma buvim膮 拧alia. Tai pripa啪inimas, kad pats kito egzistavimas jau yra dovana, net jei jis neatitinka m奴s懦 l奴kes膷i懦 ar supratimo.

Kristaus 啪engimas 寞 dang懦 rei拧kia ne jo pasitraukim膮, bet m奴s懦 brand膮. M奴s懦 laikais, kai esame link臋 visk膮 kontroliuoti ir b奴ti matomi, J臈zus mums rodo, kad tikrasis buvimas kartu kartais prasideda nuo atsitraukimo. Palikdamas pasaul寞, Kristus nesitraukia, bet leid啪ia mums augti. J臈zui 寞啪engus 寞 dang懦 prasid臈jo nauja bendryst臈s su juo forma. Tik per Kristaus suteikt膮 艩vent膮j膮 Dvasi膮 mokiniai gali toliau liudyti, o Ba啪ny膷ia 鈥� veikti pasaulyje, veikti ne pati i拧 sav臋s, bet kaip Kristaus k奴nas pasaulyje.

Skelbti Evangelij膮 鈥瀒ki 啪em臈s pakra拧膷i懦鈥� rei拧kia ne tik keliauti geografi拧kai, bet pasiekti 啪moni懦 egzistencijos paribius, b奴ti su kitais ten, kur sunku, kur neai拧ku, kur paprasti atsakymai nebeveikia, rei拧kia gerbti kiekvieno 啪mogaus istorij膮, b奴ti kartu be skubos ir i拧ankstini懦 vertinim懦. Kiekvienas 啪mogus nori b奴ti priimtas toks, koks jis yra, su savo 拧viesa ir 拧e拧臈liais. Evangelija 鈥� tai ne moralini懦 nurodym懦 rinkinys, bet kvietimas gyventi nauj膮 gyvenim膮. Kristaus 啪engimas 寞 dang懦 鈥� tai ne Dievo pasitraukimas i拧 pasaulio, bet mums suteikta did啪iul臈 atsakomyb臈. Jei Vie拧pats 寞啪eng臈 寞 dang懦, tai 啪em臈je likome mes, jo K奴no nariai. (jm / Vatican News)