杏MAP导航

Ankstesn?se trijose meditacijose apie J?zaus krik?t?, vie??j? gyvenim? ir galiausiai prisik?lim? buvo kalbama apie kai kuriuos svarbiausius Evangelijos perkeisto ?mogi?kumo bruo?us. Ketvirt?j? meditacij? pamokslininkas skyr? Kristaus ?engimui ? dang?. ?is ?vykis da?nai laikomas u?baigian?iu J?zaus gyvenimo ?em?je etap?, ta?iau jame slypi ne tiek pabaigos, kiek pasikeitimo ir atsakomyb?s suteikimo motyvai. ?engdamas ? dang?, Kristus palieka pasauliui laisv? ir drauge patiki savo mokiniams vilt?, kurios nereikia saugoti vien prisiminimuose.

Apa?tal? darbuose pateiktame Kristaus ?engimo ? dang? apra?yme kalbama apie mokinius, kurie stovi ?velgdami auk?tyn. Du angelai nutraukia j? tyl?, klausdami: ?Kod?l ?iūrite ? dang??“ ?is klausimas sugr??ina ? kasdienyb?, ? pasaul?, kuriame dabar mokiniai turi būti Evangelijos skelb?jai. Kristaus ?engimas ? dang? rei?kia ne jo pasitraukim?, bet dar gilesn? jo buvim? su mumis. Dabar Kristus – ne matomas, bet patiriamas per tik?jim?, per bendryst?, per atsakomyb?, sak? t?vas Pasolini. Mes esame kvie?iami matyti Diev? ne tik dangaus auk?tyb?se ar sakraliose vietose, bet ir kasdienyb?s paprastume, tarpusavio santykiuose, konkre?iose situacijose. Dangus ir ?em? susilieja – Dievas tampa pasiekiamas ne ?vilgsniu, bet gyvenimo būdu.

Pamokslininkas atkreip? d?mes? ? Kristaus mokiniams suteikt? misij? skelbti Evangelij? ne vien ?mon?ms, bet ?visai kūrinijai“. Kaip tai suprasti? ? ?? klausim? savo pavyzd?iu atsako kai kurie ?ventieji, kurie ry?? su Dievu liudijo ir per santyk? su gyvūnais – ?v. Pranci?kus, kalb?j?s pauk??iams, ?v. Antanas – ?uvimis, kiti ?ventieji, vaizduojami kartu su gyvūnais. Tai ne ?iaip sentimentalumas, bet po?iūris ? pasaul? kaip ? Dievo sukurt? visum?. Tam tikra prasme tai pasakytina ir apie mūs? santyk? su kitais ?mon?mis. Kitas ?mogus – tai ne moralinio vertinimo objektas, bet pirmiausia Dievo kūrinys, toks pat, kaip ir mes. Tuomet ir Evangelijos skelbimas rei?kia ne mūs? tik?jimo primetim?, bet vis? pirma buvim? ?alia. Tai pripa?inimas, kad pats kito egzistavimas jau yra dovana, net jei jis neatitinka mūs? lūkes?i? ar supratimo.

Kristaus ?engimas ? dang? rei?kia ne jo pasitraukim?, bet mūs? brand?. Mūs? laikais, kai esame link? visk? kontroliuoti ir būti matomi, J?zus mums rodo, kad tikrasis buvimas kartu kartais prasideda nuo atsitraukimo. Palikdamas pasaul?, Kristus nesitraukia, bet leid?ia mums augti. J?zui ??engus ? dang? prasid?jo nauja bendryst?s su juo forma. Tik per Kristaus suteikt? ?vent?j? Dvasi? mokiniai gali toliau liudyti, o Ba?ny?ia – veikti pasaulyje, veikti ne pati i? sav?s, bet kaip Kristaus kūnas pasaulyje.

Skelbti Evangelij? ?iki ?em?s pakra??i?“ rei?kia ne tik keliauti geografi?kai, bet pasiekti ?moni? egzistencijos paribius, būti su kitais ten, kur sunku, kur neai?ku, kur paprasti atsakymai nebeveikia, rei?kia gerbti kiekvieno ?mogaus istorij?, būti kartu be skubos ir i?ankstini? vertinim?. Kiekvienas ?mogus nori būti priimtas toks, koks jis yra, su savo ?viesa ir ?e??liais. Evangelija – tai ne moralini? nurodym? rinkinys, bet kvietimas gyventi nauj? gyvenim?. Kristaus ?engimas ? dang? – tai ne Dievo pasitraukimas i? pasaulio, bet mums suteikta did?iul? atsakomyb?. Jei Vie?pats ??eng? ? dang?, tai ?em?je likome mes, jo Kūno nariai. (jm / Vatican News)