Gailestingumo popie?ius
Mes gyvename, nes Dievas mums yra gailestingas. Mes patys turime būti gailestingi, tai oras, kuriuo turime kv?puoti. Esame per daug vargani, kad keltume s?lygas. Turime atleisti, kad mums būt? atleista, toje pat katechez?je pa?ym?jo popie?ius, mus netik?tai palik?s, ta?iau sp?j?s suteikti paskutin? palaiminim? ?Urbi et Orbi“, paskutin? kart? prava?iuoti, laimindamas ir sveikindamas, tarp tikin?i?j? gret?, primena A. Tornielli.
Tarp ?vairi? tem?, apie kurias kalb?jo pirmasis Ba?ny?ios istorijoje popie?ius argentinietis, yra d?mesys varg?ams, brolyb?, rūpinimasis bendraisiais namais, ry?tingas ir bes?lygi?kas ?ne“ karui. Ta?iau neabejotinai padariusi did?iausi? ?spūd? jo skelbimo tema yra evangelinis kvietimas gailestingumui. Dievo artumui ir ?velnumui tiems, kuriems reikia jo pagalbos. Gailestingumas kaip ?oras, kuriuo reikia kv?puoti“, tai, ko mums labiausiai reikia, be ko būt? ne?manoma gyventi.
Visas Jorge Mario Bergoglio pontifikatas buvo skirtas ?iai krik??ionyb?s ?erd? sudaran?iai ?iniai skelbti. Nuo pat pirmosios ?Vie?paties angelo“ maldos“, 2013 m. kovo 17 d. sukalb?tos i? popie?i?kojo buto, kuriame jis taip ir neapsigyveno, lango, Pranci?kus kalb?jo apie gailestingumo svarb?, prisimindamas ?od?ius, kuriuos jam pasak? pagyvenusi moteris, at?jusi i?pa?inties pas j?, tuo metu jaun? Buenos Airi? vyskup? augziliar?: ?Vie?pats visk? atleid?ia... Jei Vie?pats visko neatleist?, pasaulio nebūt?“.
Popie?ius, atvyk?s ?i? pasaulio pakra??io“, nepakeit? dviej? tūkstan?i? met? senumo krik??ioni?kosios tradicijos mokymo, ta?iau, nauju būdu sugr??indamas gailestingum? ? savo mokymo centr?, pakeit? daugelio ?moni? po?iūr? ? Ba?ny?i?. Jis liudijo motini?k? Ba?ny?ios, kuri pasilenkia prie su?eist?j?, ypa? su?eist? nuod?m?s, veid?. Ba?ny?ios, kuri ?engia pirm? ?ingsn? nusid?j?lio link, kaip J?zus padar? Jeriche, pasipra?ydamas ? vis? vengiamo ir neken?iamo Zachiejaus namus, nieko nepra?ydamas i? jo ir nekeldamas i?ankstini? s?lyg?. Būtent tod?l, kad Zachiejus pirm? kart? patyr? tok? ?vilgsn? ir meil?, jis ir prisipa?ino es?s nusid?j?lis ir pajuto impuls? atsiversti.
Prie? du tūkstan?ius met? daugyb? ?moni? pasipiktino, kai pamat? Mokytoj? ?einant ? Jericho muitininko namus. Daug ?moni? pasipiktino ir popie?iaus argentinie?io gestais, kuriais jis parod? svetingum? ir artum? vis? kategorij? ?mon?ms, ypa? ?vengtiniems“ ir nusid?j?liams. Pirm?j? savo Mi?i? su tikin?iaisiais ?v. Onos ba?ny?ioje Vatikane metu Pranci?kus sak?: ?Kiek daug mūs? galbūt nusipelno pasmerkimo! Ir tai būt? teisinga. Bet Dievas atleid?ia! Kaip? Gailestingumu, kuris nuod?m?s nei?trina – j? i?trina tik Dievo atleidimas – bet siekia dar toliau. Gailestingumas yra kaip dangus: ?velgiame ? dang?, kuriame tiek daug ?vaig?d?i?, bet kai ryte pasirodo saul?, ?viesos tiek daug, kad ?vaig?d?i? nebematyti. Toks yra Dievo gailestingumas: didel? meil?s, ?velnumo ?viesa, nes Dievas atleid?ia ne potvarkiais, o ?velniai prisiliesdamas".
Per visus savo pontifikato metus 266-asis apa?talo Petro ?p?dinis parod? artimos, geban?ios liudyti ?velnum? ir u?uojaut?, visus priimti ir apkabinti Ba?ny?ios veid?, nevengdamos rizikos, nepaisydamas tam tikros ?gerai galvojan?i?j?“ reakcijos. ?Man mielesn? gatv?se nubrozdinta, su?eista ir i?purvinta nei u?sisklendimo ir patogaus ?sikibimo ? saugum? susargdinta Ba?ny?ia“, – primin? Pranci?kaus pontifikato programiniame dokumente ?Evangelii gaudium“ ?ra?ytus ?od?ius ?ventojo Sosto komunikacijos dikasterijos vyriausiasis redaktorius. Ba?ny?ia, kuri nesiremia tik savimi, savo ?mogi?komis j?gomis, apie save kalban?iais vie?osios nuomon?s formuotojais bei religin?s rinkodaros strategijomis, bet tampa skaidria, kad gal?t? atskleisti gailesting? veid? to, kuris j? ?steig? ir, nepaisant visko, jau du tūkstan?ius met? leid?ia jai gyvuoti.
Būtent tok? Dievo veid? ir tok? apkabinim? daug kas atpa?ino senajame Romos vyskupe i? Argentinos, kuris savo pontifikat? prad?jo malda Lampedūzoje u? jūroje ?uvusius migrantus, o baig? ne?galiojo ve?im?lyje, iki paskutin?s akimirkos liudydamas pasauliui gailesting? Dievo, artimo ir i?tikimai mylin?io visus savo kūrinius, apkabinim?, ra?o A. Tornielli. (RK / Vatican News)
