Tu??ia aik?t? ir pasauliui artimas ganytojas
Prab?go jau penkeri metai nuo tos dienos, kai popie?ius Pranci?kus visi?kai vienas lipo ?v. Petro bazilikos laiptais. T? vakar? lijo. Aik?t? buvo ne?prastai tu??ia, nors milijonai ?moni? visame pasaulyje tuo metu buvo su juo – prikaustyti prie televizori? ekran?, u?sidar? namuose d?l paskelbto karantino, bijantys nematomo viruso, kuris nusine?? daugyb? gyvybi?; labai daug ?moni? mir? intensyviosios terapijos skyriuose be galimyb?s artimiesiems juos aplankyti, atsisveikinti ar surengti laidotuves.
Tuo gestu, ta malda ir kasdien aukotomis Mi?iomis ?v. Mortos koply?ioje Petro ?p?dinis tapo artimas kiekvienam ?mogui. I? tos tu??ios aik?t?s jis apkabino visus laimindamas ?ven?iausiuoju Sakramentu. Artum? ken?ian?iai ?monijai jis i?rei?k? ir paprastu gestu: pabu?iuodamas lietaus ir v?jo tal?om? Nukry?iuotojo skulptūr?, kuri atrod? lyg verkianti. ?T? akimirk? a? labai stipriai jau?iau ?moni? visame pasaulyje artum?. N? akimirkos nebuvau vieni?as...“, – kiek v?liau sak? popie?ius. Jis buvo vienas, bet ne vieni?as, besimeld?iantis u? i?sigandus? pasaul?.
T? vakar? popie?ius Pranci?kus kreip?si ? Diev? sakydamas: ?Tu mus kvieti ?? i?m?ginim? laik? suvokti kaip sprendim? laik?. Tai ne tavo, bet mūs? teismo laikas: metas atskirti tai, kas svarbu, nuo to, kas laikina, tai, kas būtina – nuo to, kas nebūtina. Tai laikas i? naujo nukreipti savo gyvenim? ? tave, Vie?patie, ir ? kitus ?mones.“ V?liau Pranci?kus da?nai kartojo, kad i? kriz?s niekada nei?einame tokie patys. I?einame arba geresni, arba blogesni.
Po penkeri? met?, ?velgiant aplinkui, sunku pasakyti, kad i??jome geresni – pasaulis ir toliau draskomas smurto, skiriantis vis daugiau d?mesio ginklavimuisi, o ne kovai su badu. Dabar, kai karantino neb?ra, situacija apsivert? auk?tyn kojomis: aik?t? pilna ?moni?, ?ven?ian?i? Jubiliej?, ta?iau Romos vyskupo joje n?ra. Jis meld?iasi u? pasaul? ir u? taik? savo kambaryje ?v. Mortos namuose, sveikdamas po sunkios ligos. Ta?iau tas ry?ys su ?mon?mis nenutrūko ir jo ?od?iai, i?tarti anuomet, yra ?iandien aktualūs kaip niekad: ir ?iandien, ypa? ?iandien, reikia rinktis tai, kas i? ties? svarbu.
