MAP

Roberto Pasolini Roberto Pasolini 

R. Pasolini OFM Cap: kurijos rekolekcijas vesiu tarsi popiežius būtų su mumis

Amžinasis gyvenimas – ne tik po mirties, bet jau dabar! Tačiau nūdienos visuomenė gyvena nebematydama mirties galutinio tikslo.

„Amžinojo gyvenimo viltis“ – Romos kurijos rekolekcijų tema – buvo suderinta su popiežiumi dar gerokai prieš dabartinę ligą, prasidėjusią prieš tris savaites. Taip sako kapucinas vienuolis t. Robert Pasolini, kuris nuo Pirmojo gavėnios sekmadienio (kovo 9 d). iki penktadienio ryto vadovaus Romos kurijos kardinolų ir prelatų dvasinėms pratyboms Pauliaus VI salėje Vatikane. Jose turėjo dalyvauti ir popiežiaus.

„Būti be popiežiaus visą savaitę Romos kurijos rekolekcijose vis dėlto keičia pamatinę nuotaiką ir tai, ko gero, atsilieps mano reiškiamose mintyse. Turime atsižvelgti, kad popiežiaus nebus. Antra vertus, bus taip, tarsi jis būtų su mumis“, – pažymėjo tėvas kapucinas R. Pasolini, Popiežiaus namų pamokslininkas, prieš rekolekcijų pradžią pakalbintas italų dienraščio „Corriere della Sera“ bendradarbio.

53 metų vienuolis pastarąsias pareigas perėmė 2024 m. lapkritį iš garsaus pamokslininko, irgi kapucinų vienuolio, t. Raniero Cantalamessa. Būtent popiežius Pranciškus jį paskyrė savo namų pamokslininku ir, visai neseniai, nors tai savaime nepriklauso jo pareigoms, taip pat 2025 metų gavėnios rekolekcijų vadovu.

Pamokslininkas patikino, kad gavėnios rekolekcijų tema „Amžinojo gyvenimo viltis“ buvo parinkta pusantro mėnesio prieš popiežiaus paguldymą į ligoninę. Jis priminė, kad per Bažnyčios švenčiamą Vilties jubiliejų sukanka Nikėjos Tikėjimo išpažinimo 1700 metų sukaktis. Pasak jo, Nikėjos išpažinimo žodžiai „Tikiu į amžinąjį gyvenimą“ yra centrinė tikėjimo dalis. Beje, kalbėti apie amžinąjį gyvenimą nereiškia visų pirma kalbėti apie kažką, kas yra tik po mirties. Mums tai primena paties popiežiaus liudijimas šiomis dienomis, samprotavo popiežiaus namų pamokslininkas.

Amžinasis gyvenimas – ne tik po mirties, bet jau dabar!

T. R. Pasolini pastebėjo, kad dabartinė visuomenė gyvena tarsi būtų atsisakiusi mirties galutinio tikslo, kuris pagal tikėjimo viziją vadinasi amžinuoju gyvenimu. Šiandien nėra tinkamų žodžių, kuriais galėtume apibūdinti reiškinį, kuri nuolat vyksta aplink mus. Nebeturime įrankių, kuriais galėtume jį paaiškinti. Mes tai matome, kai miršta garsiosios asmenybės, apie jų netektį kalbama sušvelnintai, gražbyliavimu.

Kiekvienam reikėtų išsiaiškinti, kad paskutinysis šuolis, kuris yra laikomas šuoliu į tamsą, prasideda čia ir dabar, o ne mėginti kalbėti apie amžinąjį gyvenimą kaip kažką, kas magiškai ištraukiama iš skrybėlės po mirties. Krikščioniškoji tiesa yra ta, kad amžinasis gyvenimas jau dabar yra, Jėzus daug kartų tai pakartojo daugelyje Evangelijos vietų.

Popiežius rekolekcijose dalyvaus ne fiziškai, bet per savo asmenį ir vaidmenį, kurį vykdo Bažnyčios tarnystėje. Jo nebuvimas kartu bus ir kaip jo buvimas su liga, su savo dabartine sveikatos būkle, kuri nenuspėjama, o pakibusi tarp gyvenimo ir mirties. Amžinybė taip pat atsiskleidžia, kai pastebi, kad kenčiantis asmuo liudija žmogiškumą ir meilę taip, kaip Kristus ant Kryžiaus, taip, kaip Pranciškus ir daug kitų vyrų ir moterų pasaulyje. Amžinasis gyvenimas yra ne tik Bažnyčioje, yra kiekviename žmoguje – moteryje ir vyre, visuose, kurie gyvena gyvenimą iki galo. (SAK/Vatican News)

2025 kovo 09, 11:37