杏MAP导航

Sekmadien寞 popiet skaityt膮 pirm膮j膮 meditacij膮 pamokslininkas pavadino: 鈥濸abaiga bus prad啪ia鈥�. Joje jis primin臈 Ba啪ny膷ios mokym膮 apie mirt寞 ir am啪in膮j寞 gyvenim膮.

Ba啪ny膷ios tik臈jimas, kurio pagrindas yra Kristaus prisik臈limas, visada skelb臈 gyvenimo po mirties vilt寞, sak臈 pamokslininkas. Katalik懦 Ba啪ny膷ios Katekizmas kalba apie mirt寞 ne kaip pabaig膮, bet kaip per臈jim膮 寞 am啪in膮j寞 gyvenim膮 bendryst臈je su Kristumi. 艩i samprata remiasi Lai拧ku romie膷iams, kur 拧ventasis Paulius teigia, kad per Krik拧t膮 esame sujungti su Kristaus mirtimi ir prisik臈limu.

Mirtis 鈥� tai momentas, kai per啪velgus pasibaigus寞 啪emi拧k膮j寞 gyvenim膮 paai拧k臈ja, ar 啪mogus pri臈m臈, ar atmet臈 Dievo malon臋. Ta膷iau i拧ganymas skirtas ne tik tiems, kurie pa啪ino Krist懦: Vatikano II Susirinkimas pripa啪寞sta, kad am啪in膮j寞 gyvenim膮 gali pasiekti visi tie, kurie gyvenime nuo拧ird啪iai ie拧ko Dievo ir vadovaujasi s膮啪ine. Katekizmas pabr臈啪ia, kad galutinis teismas remiasi ne vien i拧oriniais veiksmais, bet vis懦 pirma tuo, kiek meil臈s buvo 啪mogaus gyvenime, pakartodamas 拧v. Kry啪iaus Jono 啪od啪ius: 鈥濭yvenimo vakare b奴sime teisiami pagal meil臋鈥�.

Pamokslininkas pakartojo Katekizmo mokym膮 apie galutin寞 啪mogaus likim膮, kur laukia trys galimyb臈s: am啪inoji laim臈 rojuje, am啪inas pasmerkimas pragare, galutinis apsivalymas skaistykloje. Rojus rei拧kia pasiekt膮 啪mogaus tiksl膮, am啪in膮 bendryst臋 su Kristumi. Prie拧ingai, pragaras apib奴dinamas kaip galutinis atskyrimas nuo Dievo, ta膷iau Ba啪ny膷ia niekada su visu 寞sitikinimu netvirtino, kad kas nors yra galutinai pasmerktas. Galiausiai skaistykla laikoma apsivalymo procesu tiems, kurie, nors ir b奴dami Dievo malon臈je, dar n臈ra pasireng臋 dangui. 沤mogui suteikta galimyb臈 iki galo susitaikyti su begaline Dievo meile.

Ba啪ny膷ios apm膮stymai apie am啪inyb臋 yra skirti ne baimei kelti, bet vil膷iai puosel臈ti, pabr臈啪iant, kad kiekvieno 啪mogaus likimas priklauso nuo laisv臈s, su kuria jis renkasi meil臋. Taigi am啪inyb臈 yra ne tik b奴sima, m奴s懦 dar laukianti tikrov臈, bet ji prasideda jau 膷ia, priklausomai nuo to kiek renkam臈s gyvenime meil臋 ir mokom臈s gyventi bendryst臈je su Kristumi, pabr臈啪臈 pamokslininkai sekmadienio vakaro rekolekcij懦 meditacijoje.

Antrojoje rekolekcij懦 meditacijoje, skaitytoje pirmadienio ryt膮, buvo kalbama apie Paskutin寞j寞 teism膮, kur寞 mums paai拧kina pats Kristus evangelisto Mato u啪ra拧ytame palyginime. S膮lyga, kad patektume 寞 am啪in膮j膮 dangaus karalyst臋, yra ne religin臈 priklausomyb臈, bet konkreti meil臈 ma啪iausiems broliams ir seserims.

Toliau pamokslininkas pa啪ym臈jo, kad J臈zus skelb臈 am啪in膮j寞 gyvenim膮 ne kaip tolim膮 ateities tikrov臋, bet kaip b奴sen膮, jau dabar pasiekiam膮 tiems, kurie klauso jo 啪od啪io ir tiki T臈v膮. Evangelija kvie膷ia mus suprasti, kad am啪inasis gyvenimas jau prasid臈jo: jis pasirei拧kia tuo, kaip gyvename ir mylime, kiek atsiveriame perkei膷ian膷iam Dievo artumui.

Kod臈l mes nenorime suprasti, kad am啪inasis gyvenimas jau prasid臈jo? 鈥� t臋sdamas rekolekcijas pirmadien寞 popiet klaus臈 t臈vas Pasolini. Pasak jo, atsakym膮 寞 拧寞 klausim膮 galime surasti 艩vent膮j膮 Ra拧te, kuris teigia, kad 啪mon臈s nuo pat prad啪i懦 da啪nai buvo nejautr奴s ir prie拧i拧ki Dievo veikimui. Senojo Testamento prana拧ai smerk臈 nesugeb臈jim膮 pasteb臈ti Dievo veikimo, o pats J臈zus, matydamas, kad 啪mon臈s jo nesupranta, kalb臈jo palyginimais. Taip jis siek臈 ne supaprastinti savo 啪ini膮, bet 寞veikti 啪mogaus 拧irdies kietum膮, jos u啪darum膮 pilnatvi拧ko gyvenimo galimybei.

艩i膮 b奴sen膮 Naujasis Testamentas apib奴dina paradoksaliu teiginiu: mes jau esame mir臋, bet to nesuvokiame. I拧 tikr懦j懦 mirtis yra ne tik galutinis gyvenimo 寞vykis, ne tik biologin臈 mirtis, bet ir tikrov臈, kuri膮 patiriame jau dabar, kai u啪sidarome savyje. 艩i b奴sena neleid啪ia mums suvokti gyvenimo, kaip ka啪ko am啪ina, k膮 Dievas nori mums dovanoti.

Ta膷iau Dievas 寞 拧i膮 啪mogaus vidin臈s mirties b奴sen膮 啪velgia ne kaip 寞 pralaim臈jim膮, bet kaip 寞 naujos prad啪ios galimyb臋. Tikroji kli奴tis am啪inajam gyvenimui yra ne biologin臈 mirtis, bet nesugeb臈jimas pripa啪inti, kad jau dabar esame panardinti 寞 tikrov臋, kuri pranoksta laik膮, jei tik renkam臈s gyventi su pasitik臈jimu ir atvirumu Dievui, sak臈 rekolekcijos vadovaujantis t臈vas kapucinas. (jm / Vatican News)