Gav?nios rekolekcijos Vatikane: pabaiga yra prad?ia
Sekmadien? popiet skaityt? pirm?j? meditacij? pamokslininkas pavadino: ?Pabaiga bus prad?ia“. Joje jis primin? Ba?ny?ios mokym? apie mirt? ir am?in?j? gyvenim?.
Ba?ny?ios tik?jimas, kurio pagrindas yra Kristaus prisik?limas, visada skelb? gyvenimo po mirties vilt?, sak? pamokslininkas. Katalik? Ba?ny?ios Katekizmas kalba apie mirt? ne kaip pabaig?, bet kaip per?jim? ? am?in?j? gyvenim? bendryst?je su Kristumi. ?i samprata remiasi Lai?ku romie?iams, kur ?ventasis Paulius teigia, kad per Krik?t? esame sujungti su Kristaus mirtimi ir prisik?limu.
Mirtis – tai momentas, kai per?velgus pasibaigus? ?emi?k?j? gyvenim? paai?k?ja, ar ?mogus pri?m?, ar atmet? Dievo malon?. Ta?iau i?ganymas skirtas ne tik tiems, kurie pa?ino Krist?: Vatikano II Susirinkimas pripa??sta, kad am?in?j? gyvenim? gali pasiekti visi tie, kurie gyvenime nuo?ird?iai ie?ko Dievo ir vadovaujasi s??ine. Katekizmas pabr??ia, kad galutinis teismas remiasi ne vien i?oriniais veiksmais, bet vis? pirma tuo, kiek meil?s buvo ?mogaus gyvenime, pakartodamas ?v. Kry?iaus Jono ?od?ius: ?Gyvenimo vakare būsime teisiami pagal meil?“.
Pamokslininkas pakartojo Katekizmo mokym? apie galutin? ?mogaus likim?, kur laukia trys galimyb?s: am?inoji laim? rojuje, am?inas pasmerkimas pragare, galutinis apsivalymas skaistykloje. Rojus rei?kia pasiekt? ?mogaus tiksl?, am?in? bendryst? su Kristumi. Prie?ingai, pragaras apibūdinamas kaip galutinis atskyrimas nuo Dievo, ta?iau Ba?ny?ia niekada su visu ?sitikinimu netvirtino, kad kas nors yra galutinai pasmerktas. Galiausiai skaistykla laikoma apsivalymo procesu tiems, kurie, nors ir būdami Dievo malon?je, dar n?ra pasireng? dangui. ?mogui suteikta galimyb? iki galo susitaikyti su begaline Dievo meile.
Ba?ny?ios apm?stymai apie am?inyb? yra skirti ne baimei kelti, bet vil?iai puosel?ti, pabr??iant, kad kiekvieno ?mogaus likimas priklauso nuo laisv?s, su kuria jis renkasi meil?. Taigi am?inyb? yra ne tik būsima, mūs? dar laukianti tikrov?, bet ji prasideda jau ?ia, priklausomai nuo to kiek renkam?s gyvenime meil? ir mokom?s gyventi bendryst?je su Kristumi, pabr??? pamokslininkai sekmadienio vakaro rekolekcij? meditacijoje.
Antrojoje rekolekcij? meditacijoje, skaitytoje pirmadienio ryt?, buvo kalbama apie Paskutin?j? teism?, kur? mums paai?kina pats Kristus evangelisto Mato u?ra?ytame palyginime. S?lyga, kad patektume ? am?in?j? dangaus karalyst?, yra ne religin? priklausomyb?, bet konkreti meil? ma?iausiems broliams ir seserims.
Toliau pamokslininkas pa?ym?jo, kad J?zus skelb? am?in?j? gyvenim? ne kaip tolim? ateities tikrov?, bet kaip būsen?, jau dabar pasiekiam? tiems, kurie klauso jo ?od?io ir tiki T?v?. Evangelija kvie?ia mus suprasti, kad am?inasis gyvenimas jau prasid?jo: jis pasirei?kia tuo, kaip gyvename ir mylime, kiek atsiveriame perkei?ian?iam Dievo artumui.
Kod?l mes nenorime suprasti, kad am?inasis gyvenimas jau prasid?jo? – t?sdamas rekolekcijas pirmadien? popiet klaus? t?vas Pasolini. Pasak jo, atsakym? ? ?? klausim? galime surasti ?vent?j? Ra?te, kuris teigia, kad ?mon?s nuo pat prad?i? da?nai buvo nejautrūs ir prie?i?ki Dievo veikimui. Senojo Testamento prana?ai smerk? nesugeb?jim? pasteb?ti Dievo veikimo, o pats J?zus, matydamas, kad ?mon?s jo nesupranta, kalb?jo palyginimais. Taip jis siek? ne supaprastinti savo ?ini?, bet ?veikti ?mogaus ?irdies kietum?, jos u?darum? pilnatvi?ko gyvenimo galimybei.
?i? būsen? Naujasis Testamentas apibūdina paradoksaliu teiginiu: mes jau esame mir?, bet to nesuvokiame. I? tikr?j? mirtis yra ne tik galutinis gyvenimo ?vykis, ne tik biologin? mirtis, bet ir tikrov?, kuri? patiriame jau dabar, kai u?sidarome savyje. ?i būsena neleid?ia mums suvokti gyvenimo, kaip ka?ko am?ina, k? Dievas nori mums dovanoti.
Ta?iau Dievas ? ?i? ?mogaus vidin?s mirties būsen? ?velgia ne kaip ? pralaim?jim?, bet kaip ? naujos prad?ios galimyb?. Tikroji kliūtis am?inajam gyvenimui yra ne biologin? mirtis, bet nesugeb?jimas pripa?inti, kad jau dabar esame panardinti ? tikrov?, kuri pranoksta laik?, jei tik renkam?s gyventi su pasitik?jimu ir atvirumu Dievui, sak? rekolekcijos vadovaujantis t?vas kapucinas. (jm / Vatican News)
