Bažnyčia Čekijoje: susitarimas su valstybe tarnauja žmonėms
Galima priminti, kad pats Susitarimas buvo pasirašytas 2024 metų spalio 24 dieną Prahoje, parašus ant jo padėjo popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas ir čekų premjeras Petras Fiala, po to jis turėjo būti ratifikuotas abiejuose parlamento rūmuose.
Susitarimas, analogiškas daugeliui kitų Šventojo Sosto sutarčių su valstybėmis, įtvirtina, patikslina arba reguliuoja įvairius Katalikų Bažnyčios veikimo visuomenėje ir valstybėje aspektus. Jame pripažįstama Bažnyčios teisė tvarkytis pagal savo taisykles, laisvai skirti savo dvasininkus, steigti švietimo institucijas, galimybė teikti socialinę ir dvasinę pagalbą socialiniuose ir sveikatos apsaugos centruose, kalėjimuose, rūpintis karių ir policijos pareigūnų sielovada, taip pat sąžinės prieštaros teisė. Susitarimo normos atitinka tarptautinių žmogaus teisių instrumentų nuostatas, išreiškia principus, kurie gerbia visų, ne vien katalikų, minties, sąžinės ir įsitikinimų teisę.
Čekijos vyskupų konferencijos pranešime paminima, kad Atstovų rūmuose daugiausia diskutuota apie konfidencialumo aspektą, kuris, kaip žinia, esminis Atgailos sakramente. „Norime paneigti nuogąstavimus ir patikinti visuomenę, kad konfidencialumas nesuteikia galimybės instituciškai slėpti nusikaltimus“, – rašo Čekijos vyskupai. Pasak jų, Čekijos Bažnyčia pritaria pasiūlymui, kad Susitarimo tekstą įvertintų ir krašto Konstitucinis teismas, kurio balsas galbūt geriau išsklaidys abejones, nei pačios Bažnyčios pareiškimai.
Galima pridurti, kad Išpažinties paslaptis minėta ir keliuose kituose kraštuose, Bažnyčiai stengiantis paaiškinti sakramentinį jos pobūdį, kuris jokiu būdu nepanaikina asmeninės ar institucinės atsakomybės prieš visuomenę ir valstybę.
Čekijos vyskupų komunikate dar kartą pabrėžiamas esminis Susitarimo principas, jog pagrindiniai naudos gavėjai yra asmenys, o ne pati Bažnyčios institucija. Valstybė ir Bažnyčia, kiekviena pagal savo kompetenciją, tarnauja asmenų orumui. (RK / Vatican News)