Romos 艩v. Eustachijaus bazilika 鈥� kard. Rolando Makricko diakonija
艩v. Eustachijaus liturgin臈 拧vent臈 rugs臈jo 20 d. primena krik拧膷ionyb臋 pri臈musio Romos kariuomen臈s vado kankinyst臋 120 m. valdant imperatoriui Hadrianui. 艩v. Eustachijus priskiriamas keturiolikai 拧vent懦j懦, vadinam懦 did啪iaisiais u啪tar臈jais. Jis yra Romoje ir kai kuriose kitose Ba啪ny膷iose 啪inomas ir gerbiamas 拧ventasis, ta膷iau, kaip yra ir su daugeliu kit懦 pirm懦j懦 am啪i懦 拧vent懦j懦 ir kankini懦 istorij懦, seniausi 拧altiniai apie jo gyvenim膮, atsivertim膮, 拧ventum膮 ir kankinyst臋 remiasi tradicijomis ir legendomis. Gal tod臈l 1969 m. i拧 liturginio kalendoriaus i拧braukta Keturiolikos 拧vent懦j懦 u啪tar臈j懦 拧vent臈.
Nors 拧v. Eustachijaus gyvenimo pasakojime nekalbama apie krik拧膷ioni懦 persekiojim膮, jo atsivertimo istorija primena krik拧膷ioni懦 persekiotojo Sauliaus 鈥� apa拧talo 拧v. Pauliaus 鈥� staig懦 atsivertim膮. 艩ventasis 啪inomas tiek Eustachijaus, tiek Placido vardais. Pirmajame am啪iuje Romoje gim臋s Placidas buv臋s senov臈s Romos karvedys, minimas kaip vienas i拧 vyriausi懦j懦 vad懦 鈥� magister militum, kas atitinka generolo laipsn寞.
Pagonis 拧eimos t臈vas Placidas kart膮 med啪iodamas Romos provincijos Prenest臈s kalnuose pamat臈 ant auk拧to skard啪io stovint寞 elni膮 su 拧vie膷ian膷iu kry啪iumi tarp rag懦. Prie skard啪io priart臈j臋s elnias pa啪velg臈 寞 sl臈nyje stov臈jus寞 Placid膮 ir prabilo 寞 j寞 啪mogaus balsu.
Elnias, nuo seno laikytas Kristaus ir krik拧膷ionyb臈s simboliu, Placidui kalb臈jo u啪 J臈z懦 sakydamas: 鈥濸lacidai, kod臈l mane persekioji?! A拧 esu J臈zus, kur寞 tu persekioji!鈥� Patirties priblok拧tas Placidas pasisak臈 啪monai, kuri savo ruo啪tu pasidalijo susapnavusi nepa啪寞stam膮j寞, prana拧avus寞, jog kit膮 dien膮 ji ateis pas j寞 su savo vyru. Likimas nuved臈 sutuoktinius ir j懦 s奴nus pas Romos vyskup膮, kuris juos pakrik拧tijo ir suteik臈 naujus krik拧to vardus.
Taip pat pasakojama, kad IV am啪iaus Romos vyskupas popie啪ius Silvestras imperatoriaus Konstantino pra拧ymu pa拧ventino koply膷i膮 elnio apsirei拧kimo Eustachijui vietoje Mentorel臈s vietov臈je, prie dabartin臈s 艩v膷. M. Marijos 拧ventov臈s.
Verta pamin臈ti 拧ios 拧ventov臈s istorij膮. VI am啪iuje koply膷ia atiteko benediktinams, nes kaln懦 oloje prie koply膷ios dvejus metus gyveno 拧v. Benediktas Nursietis, v臈liau persik臈l臋s gyventi 寞 Subiak膮, esant寞 u啪 35 km. Kur寞 laik膮 拧ventov臋 pri啪i奴r臈jo j臈zuitai.
Popie啪ius Pijus IX Mentorel臈s 艩v膷. M. Marijos 拧ventov臋, esan膷i膮 Tivolio vyskupijos teritorijoje, perdav臈 Romoje XIX a. 寞sik奴rusiai rezurekcijonist懦 kongregacijai, kurios trys steig臈jai buvo kil臋 i拧 buvusios Abiej懦 Taut懦 Respublikos teritorij懦, 寞skaitant ir dabartin臋 Lietuv膮. Reik拧minga ir tai, kad rezurekcijonist懦 dvasingumui artimas Karolis Wojtyla, b奴simas popie啪ius ir 拧ventasis Jonas Paulius II, labai m臈gdavo lankytis Mentorel臈s 拧ventov臈je, kurioje yra toki懦 lietuviams, baltarusiams ir lenkams brangi懦 ikonografini懦 啪enkl懦 kaip Lietuvos glob臈jo 拧v. Kazimiero atvaizdas ir 1863 m. sukilimo herbas. B奴damas kardinolu, kalnus m臈g臋s Jonas Paulius II bene kiekvieno vizito 寞 Rom膮 proga p臈s膷iomis u啪kopdav臋s 寞 1018 m. auk拧tyje vir拧 j奴ros lygio esan膷i膮 Mentorel臈s M. Marijos 拧ventov臋, kuri yra prie pat auk拧膷iausios Lacijaus gyvenviet臈s Guadagnolo. Vienas 寞 kaln膮 vedantis p臈s膷i懦j懦 takas pavadintas lenko popie啪iaus vardu. Mentorel臈s M. Marijos 拧ventov臈 buvo pirmoji 拧v. Jono Pauliaus II aplankyta vieta u啪 Romos miesto po jo i拧rinkimo popie啪iumi.
Krist懦 simbolizuojan膷io elnio ragai su kry啪iumi vir拧 艩v. Eustachijaus bazilikos Romoje yra kvietimas visiems ateinantiems prie jos, kad pak臈l臋 啪vilgsn寞 寞 bazilikos stog膮 ir ant jo esant寞 kry啪i懦 elnio raguose taip, kaip Eustachijus, atmint懦 jo patirt寞 Mentorel臈je, pamatyt懦 ir i拧girst懦 J臈z懦, nuo kalno pakvietus寞 atsigr臋啪ti 寞 j寞 ir 寞tik臈ti. (SAK / Vatican News)
