Arkivysk. P. R. Gallagheris 沤enevoje kalb臈jo apie kar膮 Ukrainoje
2025 vasario 24-膮j膮 艩ventojo Sosto diplomatijos vadovas dalyvavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pos臈dyje ir t膮dien min臈t懦 tre膷i懦j懦 karo sukakties metini懦 proga kalb臈jo apie Rusijos agresij膮 prie拧 Ukrain膮.
鈥炁爄s karas atne拧臈 Ukrainai did啪iuli懦 kan膷i懦, nusine拧damas daugyb臋 gyvybi懦, tarp j懦 ir nekalt懦 civili懦, palikdamas tautai daugyb臈s sugriovim懦 randus. Jis padar臈 didel臋 啪al膮 svarbiausiai infrastrukt奴rai, l臈m臈 aplinkos degradavim膮, dar labiau a拧trindamas kriz臋鈥�, 鈥� sak臈 arkivyskupas P. Gallagheris ragindamas ry啪tingai ir skubiai kar膮 sustabdyti.
鈥炁爒entajam Sostui itin r奴pi tragi拧ki 拧io konflikto humanitariniai padariniai, jis yra ypa膷 寞sipareigoj臋s palengvinti vaik懦 repatriacij膮, kartu skatindamas i拧laisvinti kalinius, ypa膷 sunkiai su啪eistus karius ir civilius鈥�, 鈥� prid奴r臈 Vatikano diplomatas.
Jis kalb臈jo apie pa膷ios ESBO vaidmen寞 鈥� u啪tikrinti taik膮, saugum膮 ir harmoningus ry拧ius tarp jai priklausan膷i懦 valstybi懦, remiantis tarptautine teise ir 寞 konflikto sprendim膮 寞traukiant visas puses. ESBO nesugeb臈jimas u啪kirsti keli膮 karui ir pasi奴lyti diplomatinius sprendimus i拧 dalies atspindi jos pa膷ios nari懦 politin臈s valios stygi懦. Antra vertus, n臈ra per v臈lu organizacijai sugr膮啪inti daugia拧alio ir veiksmingo forumo vaidmen寞.
鈥濵in臈dami tre膷iuosius visk膮 niokojan膷io plataus masto karo Ukrainoje metus, taip pat minime Helsinkio baigiamojo akto 50-膮sias metines鈥�, 鈥� primin臈 arkivyskupas P. R. Gallagheris, kviesdamas atsiminti 拧io Akto nuostatas, kurios tokios pat svarbios 拧iandienai, kokios buvo ir jo pri臈mimo metu.
Vasario 25 dien膮 arkivyskupas P. R. Gallagheris dalyvavo keliuose 沤mogaus teisi懦 tarybos pos臈d啪iuose, vis懦 pirma 鈥� auk拧to lygio diskusijoje apie mirties bausm臋.
鈥炁爒entasis Sostas laikosi nuomon臈s, kad mirties bausm臈 yra nepriimtina, nes pa啪eid啪ia asmens nelie膷iamyb臋 ir orum膮, ir 拧ios principin臈s pozicijos 拧iandien laikosi daugelis 拧ioje sal臈je esan膷i懦 啪moni懦鈥�, 鈥� sak臈 arkivyskupas, primindamas Katalik懦 Ba啪ny膷ios ilgalaik寞 nusistatym膮 prie拧 mirties bausm臋, ypa膷 turint dabartinius gyventoj懦 apsaugos ir teisingumo atstatymo 寞rankius. Be to, mirties bausm臈 atmeta bet koki膮 atleidimo ir reabilitacijos vilt寞 鈥� tai, k膮 Ba啪ny膷ia nori itin pabr臈啪ti dabartiniais Jubiliejaus metais.
Pasak jo, 艩ventasis Sostas, pripa啪indamas vis懦 valstybi懦 suvereni膮 teis臋 nustatyti savo teisines sistemas, nemato jokio pateisinimo imtis priemoni懦, kurios n臈ra b奴tinos, ir trukdo visapusi拧kai gerbti 啪mogaus orum膮. Galiausiai, mirties bausm臈s atmetimas apsaugo teismus nuo negr寞啪tam懦 klaid懦.
Vasario 25 dienos popiet臋 艩ventojo Sosto santyki懦 su valstyb臈mis sekretorius dalyvavo bendroje 沤mogaus teisi懦 tarybos diskusijoje.
鈥炁爄uos metus, kai pasaulis i拧gyvena daugyb臈s konflikt懦, pasaulini懦 krizi懦 ir nuolatini懦 啪mogaus teisi懦 pa啪eidim懦 tragedij膮, popie啪ius Pranci拧kus paskelb臈 Katalik懦 Ba啪ny膷ios jubiliejiniais vilties metais. 艩ventasis Sostas trok拧ta, kad 沤mogaus teisi懦 taryba visapusi拧kai ir konstruktyviai atsiliept懦 寞 啪monijos poreik寞 gauti ap膷iuopiam懦 vilties 啪enkl懦 tokiu metu鈥�, 鈥� savo pasisakyme pa啪ym臈jo arkivyskupas P. T. Gallagheris.
Jis vis懦 pirma min臈jo teis臋, be kurios neb奴t懦 galima kalb臈ti apie kitas teises 鈥� teis臋 寞 gyvyb臋, 寞ra拧yt膮 寞 Visuotin臋 啪mogaus teisi懦 deklaracij膮. Popie啪ius Pranci拧kus kviet臈 ginti gyvyb臋 nuo prad臈jimo iki nat奴ralios mirties, nes joks vaikas n臈ra klaida, nes egzistavimas nesukelia kalt臈s. Taip pat ir demografin臈 kriz臈 kvie膷ia naujai 寞vertinti gyvyb臈s dovan膮, motinyst臋 ir 拧eim膮.
沤mogaus teis臈s yra universalios, tad galioja ir 125 milijonams asmen懦, priverst懦 b臈gti i拧 savo nam懦. Popie啪iaus 啪od啪iais, su jais neturi b奴ti elgiamasi kaip su daiktais. Jie turi tok寞 pat orum膮, o taip pat i拧tekli懦, kuriais gali pasidalinti su kitais. Tegul sud臈tingo migracijos rei拧kinio problemos b奴na sprend啪iamos tokioje perspektyvoje.
Primindamas Jubiliejaus 鈥� skol懦 atleidimo met懦 motyv膮, 艩ventojo Sosto diplomatijos vadovas kalb臈jo apie opi膮 valstybi懦 寞siskolinimo problem膮. Neretai neturtingose 拧alyse skol懦 apmok臈jimui i拧leid啪iama daugiau nei sveikatos ir ugdymo sritims. 艩i懦 skol懦 dovanojimo galimyb臈 yra ne vien dosnumo, bet ir teisingumo klausimas, jei atsiminsime tai, k膮 galima pavadinti ekologine globalios 拧iaur臈s skola globaliems pietums.
鈥濨andymai apriboti religijos laisv臋 taip pat yra kli奴tis ilgalaikei taikai ir visapusi拧kam vystymuisi. Visame pasaulyje apie 380 milijon懦 krik拧膷ioni懦 ir toliau ken膷ia nuo didelio persekiojimo ir diskriminacijos d臈l savo tik臈jimo. 沤mogaus teisi懦 taryba gali atlikti lemiam膮 vaidmen寞 kovojant su krik拧膷ioni懦, 啪yd懦, musulmon懦 ir kit懦 religij懦 atstov懦 diskriminacija ir u啪tikrinant religijos laisv臋鈥�, 鈥� pabr臈啪臈 Vatikano diplomatijos vadovas.
Savo pastabas jis u啪baig臈 konstatavimu, kad pasaulis susiduria su neatid臈liotinomis problemomis, kurioms spr臋sti reikia stipraus daugia拧ali拧kumo, gerbian膷io vienod膮 valstybi懦 suverenum膮, naudojan膷io bendr膮 kalb膮 ir nesistengian膷io manipuliuoti daugia拧aliais dokumentais, kei膷iant termin懦 prasm臋 ar viena拧ali拧kai i拧 naujo ai拧kinant 啪mogaus teisi懦 sutar膷i懦 turin寞, siekiant propaguoti skaldan膷i膮 ideologij膮, paminan膷i膮 taut懦 vertybes ir 寞sitikinimus. Tai ideologin臈s kolonizacijos forma, kuri griauna valstybi懦 santykius ir kenkia daugia拧ali懦 institucij懦 vientisumui, o brang懦 laik膮, energij膮 ir d臈mes寞 nukreipia nuo i拧 tikr懦j懦 svarbi懦 klausim懦.
Tegul 啪mogaus teisi懦 taryba atlieka svarb懦 vaidmen寞 gydant 啪monijos 啪aizdas ir suteikia daugia拧ali拧kumui naujos gyvybin臈s j臈gos, reikalingos m奴s懦 laik懦 sud臈tingoms problemoms spr臋sti. (RK / Vatican News)
