MAP

JTO Žmogaus teisių tarybos būstinė Ženevoje JTO Žmogaus teisių tarybos būstinė Ženevoje 

Arkivysk. P. R. Gallagheris Ženevoje kalbėjo apie karą Ukrainoje

Šiomis dienomis Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretorius arkivyskupas Paulas R. Gallagheris lankosi įvairiose tarptautinėse institucijose, kurių būstinė Ženevoje: ESBO ir Žmogaus teisių taryboje. Jis jau pasisakė karo Ukrainoje, mirties bausmės ir kitų žmogaus teisių klausimais.

2025 vasario 24-ąją Šventojo Sosto diplomatijos vadovas dalyvavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) posėdyje ir tądien minėtų trečiųjų karo sukakties metinių proga kalbėjo apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

„Šis karas atnešė Ukrainai didžiulių kančių, nusinešdamas daugybę gyvybių, tarp jų ir nekaltų civilių, palikdamas tautai daugybės sugriovimų randus. Jis padarė didelę žalą svarbiausiai infrastruktūrai, lėmė aplinkos degradavimą, dar labiau aštrindamas krizę“, – sakė arkivyskupas P. Gallagheris ragindamas ryžtingai ir skubiai karą sustabdyti.

„Šventajam Sostui itin rūpi tragiški šio konflikto humanitariniai padariniai, jis yra ypač įsipareigojęs  palengvinti vaikų repatriaciją, kartu skatindamas išlaisvinti kalinius, ypač sunkiai sužeistus karius ir civilius“, – pridūrė Vatikano diplomatas.

Jis kalbėjo apie pačios ESBO vaidmenį – užtikrinti taiką, saugumą ir harmoningus ryšius tarp jai priklausančių valstybių, remiantis tarptautine teise ir į konflikto sprendimą įtraukiant visas puses. ESBO nesugebėjimas užkirsti kelią karui ir pasiūlyti diplomatinius sprendimus iš dalies atspindi jos pačios narių politinės valios stygių. Antra vertus, nėra per vėlu organizacijai sugrąžinti daugiašalio ir veiksmingo forumo vaidmenį.

„Minėdami trečiuosius viską niokojančio plataus masto karo Ukrainoje metus, taip pat minime Helsinkio baigiamojo akto 50-ąsias metines“, – priminė arkivyskupas P. R. Gallagheris, kviesdamas atsiminti šio Akto nuostatas, kurios tokios pat svarbios šiandienai, kokios buvo ir jo priėmimo metu.

Vasario 25 dieną arkivyskupas P. R. Gallagheris dalyvavo keliuose Žmogaus teisių tarybos posėdžiuose, visų pirma – aukšto lygio diskusijoje apie mirties bausmę. 

„Šventasis Sostas laikosi nuomonės, kad mirties bausmė yra nepriimtina, nes pažeidžia asmens neliečiamybę ir orumą, ir šios principinės pozicijos šiandien laikosi daugelis šioje salėje esančių žmonių“, – sakė arkivyskupas, primindamas Katalikų Bažnyčios ilgalaikį nusistatymą prieš mirties bausmę, ypač turint dabartinius gyventojų apsaugos ir teisingumo atstatymo įrankius. Be to, mirties bausmė atmeta bet kokią atleidimo ir reabilitacijos viltį – tai, ką Bažnyčia nori itin pabrėžti dabartiniais Jubiliejaus metais.

Pasak jo, Šventasis Sostas, pripažindamas visų valstybių suverenią teisę nustatyti savo teisines sistemas, nemato jokio pateisinimo imtis priemonių, kurios nėra būtinos, ir trukdo visapusiškai gerbti žmogaus orumą. Galiausiai, mirties bausmės atmetimas apsaugo teismus nuo negrįžtamų klaidų.

Vasario 25 dienos popietę Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretorius dalyvavo bendroje Žmogaus teisių tarybos diskusijoje.

„Šiuos metus, kai pasaulis išgyvena daugybės konfliktų, pasaulinių krizių ir nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų tragediją, popiežius Pranciškus paskelbė Katalikų Bažnyčios jubiliejiniais vilties metais. Šventasis Sostas trokšta, kad Žmogaus teisių taryba visapusiškai ir konstruktyviai atsilieptų į žmonijos poreikį gauti apčiuopiamų vilties ženklų tokiu metu“, – savo pasisakyme pažymėjo arkivyskupas P. T. Gallagheris.

Jis visų pirma minėjo teisę, be kurios nebūtų galima kalbėti apie kitas teises – teisę į gyvybę, įrašytą į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Popiežius Pranciškus kvietė ginti gyvybę nuo pradėjimo iki natūralios mirties, nes joks vaikas nėra klaida, nes egzistavimas nesukelia kaltės. Taip pat ir demografinė krizė kviečia naujai įvertinti gyvybės dovaną, motinystę ir šeimą.

Žmogaus teisės yra universalios, tad galioja ir 125 milijonams asmenų, priverstų bėgti iš savo namų. Popiežiaus žodžiais, su jais neturi būti elgiamasi kaip su daiktais. Jie turi tokį pat orumą, o taip pat išteklių, kuriais gali pasidalinti su kitais. Tegul sudėtingo migracijos reiškinio problemos būna sprendžiamos tokioje perspektyvoje.

Primindamas Jubiliejaus – skolų atleidimo metų motyvą, Šventojo Sosto diplomatijos vadovas kalbėjo apie opią valstybių įsiskolinimo problemą. Neretai neturtingose šalyse skolų apmokėjimui išleidžiama daugiau nei sveikatos ir ugdymo sritims. Šių skolų dovanojimo galimybė yra ne vien dosnumo, bet ir teisingumo klausimas, jei atsiminsime tai, ką galima pavadinti ekologine globalios šiaurės skola globaliems pietums.   

„Bandymai apriboti religijos laisvę taip pat yra kliūtis ilgalaikei taikai ir visapusiškam vystymuisi. Visame pasaulyje apie 380 milijonų krikščionių ir toliau kenčia nuo didelio persekiojimo ir diskriminacijos dėl savo tikėjimo.  Žmogaus teisių taryba gali atlikti lemiamą vaidmenį kovojant su krikščionių, žydų, musulmonų ir kitų religijų atstovų diskriminacija ir užtikrinant religijos laisvę“, – pabrėžė Vatikano diplomatijos vadovas.

Savo pastabas jis užbaigė konstatavimu, kad pasaulis susiduria su neatidėliotinomis problemomis, kurioms spręsti reikia stipraus daugiašališkumo, gerbiančio vienodą valstybių suverenumą, naudojančio bendrą kalbą ir nesistengiančio manipuliuoti daugiašaliais dokumentais, keičiant terminų prasmę ar vienašališkai iš naujo aiškinant žmogaus teisių sutarčių turinį, siekiant propaguoti skaldančią ideologiją, paminančią tautų vertybes ir įsitikinimus.  Tai ideologinės kolonizacijos forma, kuri griauna valstybių santykius ir kenkia daugiašalių institucijų vientisumui, o brangų laiką, energiją ir dėmesį nukreipia nuo iš tikrųjų svarbių klausimų.

Tegul žmogaus teisių taryba atlieka svarbų vaidmenį gydant žmonijos žaizdas ir suteikia daugiašališkumui naujos gyvybinės jėgos, reikalingos mūsų laikų sudėtingoms problemoms spręsti. (RK / Vatican News)

2025 vasario 25, 14:20