ʴDZ辱žܲ: pagalba artimui reiškia, kad gyvename pagal Evangeliją
Draugija gimė Milane po Antrojo pasaulinio karo. Jos pradininkas – brolis Cecilio Maria Cortinovis, paprastas kapucinų vienuolyno durininkas, kuris su atjauta atsiliepdavo į skurstančių žmonių poreikius, stengėsi padėti visiems, kurie beldėsi į vienuolyno duris. Ilgainiui atsirado rėmėjų ir prasidėjo tarnystė, kuri iki mūsų dienų kasmet padeda tūkstančiams vargo slegiamų žmonių.
„Jūsų istorija – tai ne vien pasakojimas apie geradarius ir vargšus, – sakė Leonas XIV, pirmadienio rytą priėmęs draugijos atstovų ir jų globojamų žmonių grupę. – Tai istorija brolių ir seserų, kurie vieni kitus priima kaip Dievo dovaną ir stengiasi kartu keliauti šventumo link.“ Pasak popiežiaus, šios draugijos veikloje galima atpažinti šv. Pranciškaus Asyžiečio įkvėpimą. Šventasis mokė, kad neturtingiesiems priklauso dalis mūsų turimų gėrybių. Mes jas turime tarsi pasiskolintas iki tol, kol sutinkame žmogų, kuriam jų reikia labiau negu mums. „Jūsų veikla yra gyvas šios dvasios tęsinys, – pabrėžė Leonas XIV.
Toliau savo kalboje popiežius paminėjo tris draugijos veiklos kryptis, apibrėžtas jos statute – pagalbą, svetingą priėmimą ir ugdymą.
Pagalba – tai konkretus atsakas į būtiniausius kasdienius žmonių poreikius. Per septynis veiklos dešimtmečius draugija įsteigė keliolika valgyklų, drabužių dalijimo punktų, dušų, skalbyklų, medicinos centrų. Taip pat teikiama psichologinė pagalba bei konsultacijos dėl darbo. Šiandien įvairiapusė Šv. Pranciškaus tarnystės vargstantiesiems draugijos teikiama pagalba per metus pasiekia net 30 tūkst. žmonių.
Svetingas priėmimas – tai ne tik materialinė pagalba, bet ir širdies atvėrimas. ʴDZ辱žܲ ragino ir toliau kurti šeimos atmosferą, kurioje kiekvienas jaustųsi pastebėtas ir vertinamas. „Tai ir rankos paspaudimas, ir nuoširdus žvilgsnis, palydėta maldos ir dėmesio. Tokia laikysena padeda įveikti vienišumą, kuris mūsų visuomenėje tampa vis dramatiškesnis“, – sakė Leonas XIV.
Galiausiai trečiasis draugijos veiklos aspektas – ugdymas – tai pagalba žmogui atsistoti ant kojų. Leonas XIV priminė Jono Pauliaus II enciklikos Centesimus annus mintį, kad tikroji pagalba yra ta, kuri ugdo žmogaus kūrybingumą ir padeda įgyvendinti kiekvienam suteiktą pašaukimą.
Pasak popiežiaus, tokia tarnystė yra naudinga ne vien paramos gavėjams, bet ji yra labai svarbi visai visuomenei. Draugijos veikla yra ne tik pagalbos forma, bet ir liudijimas, kad Evangelija yra gyva ir veiksminga. (jm / Vatican News)