杏MAP导航

Prad臈damas homilij膮, popie啪ius primin臈 jaunimui Emauso mokini懦 patirt寞 Velyk懦 ryt膮: jie b臈go i拧 Jeruzal臈s i拧sigand臋 ir nusivyl臋, keliavo namo, manydami, kad po J臈zaus mirties neb臈ra ko tik臈tis, n臈ra jokios vilties. Ta膷iau jie sutiko j寞, pri臈m臈 kaip kelion臈s draug膮, klaus臈si, kaip jis ai拧kino jiems Ra拧tus, ir galiausiai atpa啪ino j寞, kai jis lau啪臈 duon膮. Nors 拧io sekmadienio liturgija tiesiogiai nekalba apie t膮 寞vyk寞, ta膷iau kiekvien膮 kart膮, kai 拧ven膷iame Eucharistij膮, mes i拧gyvename t膮 pat寞: susitinkame su Prisik臈lusiuoju, kuris kei膷ia m奴s懦 gyvenim膮, suteikia 拧viesos m奴s懦 jausmams, tro拧kimams, mintims.

艩io sekmadienio pirmasis skaitinys i拧 Koheleto knygos kalba apie 啪mogaus pa啪eid啪iamum膮 ir ribotum膮, o psalm臈je ta pati mintis perteikta 啪ol臈s, kuri i拧 ryto 啪aliuoja, o vakare nupjauta sud啪i奴sta, 寞vaizd啪iu. 鈥濼ai du stipr奴s, galb奴t 拧iek tiek 拧okiruojantys priminimai, ta膷iau jie netur臈t懦 m奴s懦 g膮sdinti, tarsi tai b奴t懦 tabu temos, kuri懦 reikia vengti, 鈥� sak臈 popie啪ius. 鈥� Mes nesame sukurti gyvenimui, kuriame viskas yra savaime suprantama ir nekintama, bet egzistencijai, kuri膮 nuolat atnaujina meil臈. Tod臈l mes nuolat siekiame daugiau; jau膷iame tro拧kul寞, kurio niekas 拧iame pasaulyje negali numal拧inti. Neklaidinkime savo 拧irdies, m臈gindami j寞 numal拧inti neveiksmingais pakaitalais. Ver膷iau klausykime Vie拧paties. Jis m奴s懦 laukia. Jis 拧velniai beld啪iasi 寞 m奴s懦 sielos lang膮. Atverkime jam savo 拧ird寞.鈥�

笔辞辫颈别啪颈耻蝉 primin臈 jaunimui ir tai, k膮 拧v. Augustinas sako apie Dievo ie拧kojim膮. Jis klausia: 鈥濳as yra m奴s懦 vilties tikslas? Ar tai 啪em臈? Ne. Ar tai ka啪kas, kas yra kil臋 i拧 啪em臈s, kaip auksas, sidabras, medis, derlius, vanduo?鈥� 艩ie dalykai irgi yra svarb奴s, ir mes juos branginame, ta膷iau Augustinas si奴lo 啪i奴r臈ti giliau: 鈥濱e拧kok to, kuris visa tai suk奴r臈. Jis yra tavo viltis.鈥� Galiausiai, apm膮stydamas savo gyvenimo keli膮, 拧v. Augustinas i拧pa啪ino: 鈥濼u, Vie拧patie, mane pa拧aukei, ir Tavo 拧auksmas pralau啪臈 mano kurtum膮; Tu su拧vitai, ir Tavo spindesys i拧sklaid臈 mano aklum膮; Tu palietei mane, ir a拧 u啪sidegiau Tavosios ramyb臈s tro拧kimu.鈥�

笔辞辫颈别啪颈耻蝉 Leonas XIV pasteb臈jo, kad 拧i懦 拧v. Augustino 啪od啪i懦 aid膮 girdime ir tame, k膮 prie拧 dvejus metus sak臈 popie啪ius Pranci拧kus Pasaulio jaunimo dienose Lisabonoje dalyvavusiems jaunuoliams: 鈥濳iekvienas yra pa拧auktas susidurti su did啪iais klausimais, 寞 kuriuos n臈ra paprast懦 ar greit懦 atsakym懦, bet jie kvie膷ia leistis 寞 kelion臋, pranokti save.鈥�

鈥濵奴s懦 拧irdyse gimsta labai rimti klausimai, 鈥� sak臈 popie啪ius Leonas XIV jaunimui. 鈥� Tai tiesos tro拧kimas, kurio negalime ignoruoti ir kuris ver膷ia mus klausti: kas i拧 ties懦 yra laim臈? Koks yra tikrasis gyvenimo skonis? Kas mus i拧laisvina i拧 beprasmyb臈s, nuobodulio, vidutinyb臈s?鈥�

笔辞辫颈别啪颈耻蝉 sak臈, kad Jaunimo jubiliejaus renginiuose dalyvav臋 jaunuoliai tur臈jo prog膮 patirti daug gra啪i懦 dalyk懦. Jis pamin臈jo susitikimus su bendraam啪iais i拧 寞vairi懦 pasaulio 拧ali懦, dalijim膮si 啪iniomis, l奴kes膷iais, Romos miesto lankym膮, Atgailos sakramento 拧ventim膮. Visa pastar懦j懦 dien懦 patirtis, pasak popie啪iaus, byloja, kad 啪mogaus gyvenimo pilnatv臈 nepriklauso nuo to, k膮 sukaupiame ar turime. Kaip moko 拧io sekmadienio Evangelija, tikrasis d啪iaugsmas 鈥� tai dalytis ir priimti kit膮 啪mog懦. 鈥濸irkti, kaupti, vartoti 鈥� to nepakanka. Mums reikia pakelti akis, pa啪velgti auk拧tyn, 寞 鈥瀟ai, kas auk拧tyb臈se鈥�, kad suprastume visko prasm臋.鈥�

鈥濨rang奴s jaunuoliai, m奴s懦 viltis yra J臈zus, 鈥� sak臈 popie啪ius. 鈥� B奴kite vienyb臈je su juo, i拧likite jo draugais, visada puosel臈kite 拧i膮 draugyst臋 malda, Eucharistijos adoracija, Komunija, da啪nu Atgailos sakramento 拧ventimu, dosniu gailestingumu. Siekite did啪i懦 dalyk懦, 拧ventumo, kad ir kur b奴tum臈te. Nesitenkinkite ma啪ais dalykais. Tada kasdien matysite, kaip j奴s懦 viduje ir aplink jus intensyv臈ja Evangelijos 拧viesa.鈥�

Galiausiai popie啪ius meld臈 Dievo Motinos, Vilties Mergel臈s, u啪tarimo: 鈥濻u jos pagalba, gr寞啪臋 寞 savo 拧alis, 寞 寞vairias pasaulio vietas, toliau d啪iaugsmingai sekite Vie拧pa膷iu, u啪kr臈skite visus, kuriuos sutiksite, savo entuziazmu ir tik臈jimo liudijimu. Geros kelion臈s!鈥�