笔辞辫颈别啪颈耻蝉 Leonas: mums reikia Kristaus 鈥� gerojo samarie膷io 鈥� meil臈s revoliucijos
笔辞辫颈别啪颈耻蝉 homilijoje samprotavo, kad 拧i parabol臈 taip pat 拧iandien mums meta i拧拧奴k寞 ir 寞sp臈ja d臈l prisitaik臈li拧ko tik臈jimo, i拧ori拧kai vykdan膷io 寞statymus, bet nesugeban膷io jausti ir veikti pagal Dievo gailestingum膮, pavojaus. Gailestingumas yra 拧ios parabol臈s centre. Pirmas jame pabr臈啪tas dalykas yra 啪vilgsnis. Tik臈jimo atstovai 鈥� kunigas ir levitas 鈥� pamat臈 pakel臈je pl臈拧ik懦 apipl臈拧t膮 ir sumu拧t膮 leisgyv寞 啪mog懦, bet pra臈jo, o tuo pa膷iu keliu keliav臋s svetim拧alis ir eretikas samarietis j寞 pamat臈 ir pasigail臈jo. 笔辞辫颈别啪颈耻蝉 patikino, jog skirtumas gl奴di b奴tent 啪vilgsnyje, i拧rei拧kian膷iame tai, kas m奴s懦 拧irdyje: galime matyti ir eiti toliau arba pasigail臈ti. 艩irdies aki懦 啪vilgsnis leid啪ia matyti giliau, su empatija u啪jausti kit膮 ir klausti save apie m奴s懦 gyvenim膮 ir atsakomyb臋.
笔辞辫颈别啪颈耻蝉 primin臈, kad gerasis samarietis vis懦 pirma yra J臈zaus atvaizdas 鈥� T臈vo am啪inojo S奴naus, atsi懦sto 寞 m奴s懦 istorij膮 b奴tent tod臈l, kad pa啪velg臈 寞 啪monij膮 akimis, 拧irdimi ir vidine atjauta ir nepra臈jo. 沤monija, kaip ir anas pl臈拧ik懦 u啪pultas 啪mogus, tebeturi skaitytis su blogio tamsa, kan膷ia, skurdu ir nesuvokiama mirtimi. Ta膷iau Dievas 寞 mus pa啪velg臈 su gailestingumu ir panor臈jo nueiti m奴s懦 pa膷i懦 einamu keliu. Jis nu啪eng臈 寞 m奴s懦 gyvenim膮 ir J臈zus 鈥� gerasis samarietis 鈥� at臈jo i拧gydyti m奴s懦 啪aizd懦, jas patepdamas gydan膷iaisiais savo meil臈s ir gailestingumo aliejais.
笔辞辫颈别啪颈耻蝉 homilijoje pamin臈jo savo pirmtak懦 popie啪i懦 Pranci拧kaus ir Benedikto XVI mintis apie ger膮j寞 samariet寞 Krist懦 鈥� Dievo gailestingum膮 mums bei 拧v. Augustino 寞啪valg膮, jog pats Kristus leido suprasti, kad jis yra gerasis samarietis, at臈j臋s pad臈ti pl臈拧ik懦 pakel臈je u啪pultam pusgyviam 啪mogui. 艩i parabol臈 鈥� t臋s臈 Leonas 鈥� yra i拧拧奴kis kiekvienam i拧 m奴s懦, kadangi Kristus yra gailestingojo Dievo apsirei拧kimas. J寞 tik臈ti ir kaip mokiniams juo sekti rei拧kia leistis perkei膷iamiems, kad jaustume kaip jis: b奴tume jautrios 拧irdies, 啪vilgsnio, kuris mato ir nepraeina pro 拧al寞, su dviem gelbstin膷iomis ir 啪aidas gydan膷iomis rankomis bei tvirtais pe膷iais stokojan膷i懦j懦 na拧tai prisiimti.
鈥濲ei mes savo gyvenimo gelm臈se atrasime, kad Kristus mus myli ir mumis r奴pinasi taip, kaip gerasis samarietis, tada ir mes b奴sime paskatinti myl臈ti tokiu pat b奴du ir tapsime gailestingais, kaip jis. 艩iandien labai reikia 拧ios meil臈s revoliucijos鈥�, 鈥� t臋s臈 popie啪ius Leonas. Jis sak臈, kad keliu i拧 Jeruzal臈s 寞 Jerich膮, kuriuo 臈jo parabol臈s apipl臈拧tas ir sumu拧tas 啪mogus, keliauja visi blogyje, kan膷ioje ir skurde sk臋stantys 啪mon臈s. Tai kelias daugelio gyvenimo sunkum懦 prisl臈gt懦 ir su啪eist懦 啪moni懦; 啪emai puolusi懦 ir pasiklydusi懦, prie gyvenimo dugno prisilie膷ian膷i懦 啪moni懦, taip pat daugyb臈s i拧niekint懦, apipl臈拧t懦 ir nusiaubt懦 taut懦, kurias paverg臈 despoti拧kos politin臈s sistemos, skursti ver膷ian膷ios ekonomikos ir karai, pra啪udantys gyvenimus ir svajones, kelias.
鈥濷 mes k膮 darome 鈥� pamatome ir praeiname ar leid啪iame, kad pervert懦 m奴s懦 拧irdis taip, kaip samarie膷io?鈥� 鈥� klaus臈 popie啪ius ir prid奴r臈, kad 鈥瀌a啪nai pasitenkiname pareigos vykdymu, savo artimu laikome tik tuos, kurie priklauso m奴s懦 pa啪in膷i懦 ratui, bendramin膷ius, tos pa膷ios m奴s懦 tautyb臈s ar religijos 啪mones. Ta膷iau J臈zus apver膷ia auk拧tyn kojomis toki膮 perspektyv膮 mums pristatydamas samariet寞, kuris tampa su啪eistojo artimu. Ir jis pra拧o, kad mes taip darytume鈥�.
Po Mi拧i懦 popie啪ius Leonas par臈jo 寞 Kastel Gandolfo r奴mus pakeliui sveikindamas aik拧t臈je susirinkusius 啪mones. Vidudien寞 popie啪ius sugr寞啪o 寞 aik拧t臋 ir, stov臈damas ant r奴m懦 vart懦 slenks膷io, vadovavo Vie拧paties Angelo maldai, 拧ia proga atkreipdamas d臈mes寞 寞 vieno 漠statymo mokytojo u啪duot膮 klausim膮, pasak jo, i拧rei拧kiant寞 nenykstant寞 啪mogaus gyvenimo nor膮 鈥� i拧gelb臈jimo tro拧kim膮, t. y. nuo nes臈kmi懦, blogio ir mirties laisv膮 egzistencij膮: 鈥濵okytojau, k膮 turiu daryti, kad laim臈膷iau am啪in膮j寞 gyvenim膮?鈥�
Leonas atkreip臈 d臈mes寞, kad am啪inasis gyvenimas, kur寞 gali duoti tik vienas Dievas, 啪mogui yra perduodamas kaip paveldas, kaip kad t臈vas perduoda s奴nui. B奴tent tod臈l J臈zus 寞 m奴s懦 klausim膮 atsako, jog Dievo malonei patirti reikia priimti jo vali膮. Taip, kaip para拧yta 漠statyme: 鈥瀖yl臈si Vie拧pat寞 Diev膮 visa 拧irdimi鈥� ir 鈥瀉rtim膮 kaip save pat寞鈥�.
鈥濸er Krist懦 Dievas tapo artimas kiekvienai moteriai ir kiekvienam vyrui. Tod臈l kiekvienas i拧 m奴s懦 gali ir turi tapti artimas tiems, kuriuos sutinka gyvenimo kelion臈je. J臈zaus, pasaulio I拧ganytojo, pavyzd啪iu ir mes esame pa拧aukti suteikti kitiems paguodos ir vilties, ypa膷 nuli奴dusiems ir nusivylusiems.鈥�
Tod臈l, anot popie啪iaus Leono, kad gyventume am啪inai reikia ne apgaudin臈ti mirt寞, o tarnauti gyvybei, t. y. r奴pintis kit懦 egzistencija tuo laiku, kuriuo dalijam臈s. Tai yra auk拧膷iausias 寞statymas, kuris eina pirma bet kokios socialin臈s taisykl臈s ir suteikia jai prasm臋, pa啪ym臈jo sekmadienio vidudien寞 popie啪ius Leonas XIV.
Suteik臋s palaiminim膮 ir pasveikin臋s maldinink懦 i拧 viso pasaulio grupes, popie啪ius pra拧臈 toliau melstis u啪 pasaulio taik膮 ir u啪 visus, kurie d臈l karo ir smurto patiria kan膷i膮 ir visko stokoja. (SAK / Vatican News)
