杏MAP导航

Evangelijos pagal Luk膮 skaitinys apie 鈥濼臈ve m奴s懦鈥� mald膮 keliais 寞vaizd啪iais apibr臈啪ia Dievo t臈vyst臈s bruo啪us: vyro, kuris atsikelia nakt寞, kad pad臈t懦 draugui priimti nelaukt膮 sve膷i膮, ir 拧eimos aukl臈tojo, norin膷io savo vaikams duoti ger懦 dalyk懦. 艩ie Dievo apib奴dinimai liudija, kad Dievas niekuomet neatgr臋啪ia mums nugaros, kai kreipiam臈s 寞 j寞, net jei v臈lokai pasibeld啪iame 寞 jo duris, galb奴t po suklydim懦, klaid懦, net ir tada, kai turi pa啪adinti savo vaikus, kad mus priimt懦.

Vie拧pats visada klausosi, kai 拧aukiam臈s jo ir, nors b奴na, kad atsako mums sunkiai suprantamais b奴dais ar laiku, taip yra tod臈l, kad jis veikia pagal didesn臋 i拧mint寞 ir apvaizd膮, esan膷ias yra u啪 m奴s懦 supratimo rib懦. Tod臈l melskim臈s net ir tokiomis akimirkomis, ir melskim臈s su pasitik臈jimu, ragino Leonas.

笔辞辫颈别啪颈耻蝉 pasidalijo ir keli懦 Ba啪ny膷ios t臈v懦 mintimis apie 鈥濼臈ve m奴s懦鈥� mald膮, kuri膮 kalb臈dami ne tik 拧ven膷iame dievi拧kosios 寞s奴nyst臈s malon臋, bet ir kartojame 寞sipareigojim膮 atsiliepti 寞 拧i膮 malon臋, vieni kitus myl臈dami kaip broliai. 鈥濳ai 拧aukiam臈s Dievo, m奴s懦 T臈vo, prisimename pareig膮 elgtis kaip jo vaikai鈥�, sako 拧v. Kiprijonas Kartaginietis. Tuo metu 拧v. Jonas Auksaburnis pastebi, jog 鈥瀗egalite vadinti savo T臈vo visokio g臈rio Dievu, jei puosel臈jate 啪iauri膮 ir ne啪moni拧k膮 拧ird寞; tokiu atveju jumyse jau neb臈ra dangi拧kojo T臈vo gerumo p臈dsako鈥�.

Leonas XIV prid奴r臈: 鈥濶egalima kreiptis 寞 Diev膮 kaip T臈v膮 ir b奴ti at拧iauriems, nejautriems kit懦 at啪vilgiu. Mums svarbu leistis perkei膷iamiems jo gerumo, kantryb臈s ir gailestingumo, kad kaip veidrodis atspind臈tume jo veid膮鈥�.

鈥炁爄andienos liturgija kvie膷ia per mald膮 ir patiriam膮 Dievo meil臋 jaustis mylimais ir myl臈ti taip, kaip myli Dievas: tinkamai, diskreti拧kai, be i拧skai膷iavimo鈥� 鈥� apibendrino popie啪ius. (SAK / Vatican News)