笔辞辫颈别啪颈耻蝉 Seminarist懦 jubiliejaus dalyviams: 鈥濱拧mokite pa啪inti savo 拧ird寞鈥�
鈥炁爄andien esate ne tik piligrimai, bet ir vilties liudytojai: j膮 liudijate man ir visiems, nes leidot臈s 寞traukiami 寞 nuostab懦 kunigi拧kojo pa拧aukimo nuotyk寞 nelengvu metu. J奴s pri臈m臈te kvietim膮 tapti romiais ir tvirtais gelbstin膷io 沤od啪io skelb臈jais, atviros ir misionieri拧kos Ba啪ny膷ios tarnais. Kristui, kuris jus kvie膷ia, nuolankiai ir dr膮siai sakote 鈥濼aip鈥�. J奴s懦 鈥炁爐ai a拧鈥�, kuriuo atsakote jam, dygsta Ba啪ny膷ios gyvenimo dirvoje, dalyvauja b奴tinoje dvasin臈s dv膮sin臈s 寞啪valgos ir formacijos kelion臈je鈥�, 鈥� kalb臈jo popie啪ius.
Jis primin臈, kad j懦 pa拧aukimas vis懦 pirma yra draugyst臈 su Vie拧pa膷iu ir su kitais mokiniais. 艩ios draugyst臈s patirtis turi b奴ti nuolatos auginama, taip pat po 拧ventim懦, bei apimti visus gyvenimo aspektus.
鈥濶ieko, kas jumyse yra, nereikia atmesti, bet visk膮 reikia priimti ir perkeisti pagal gr奴do logik膮, kad taptum臈te laimingais 啪mon臈mis ir kunigais, 鈥瀟iltais鈥�, o ne kli奴timis susitikti su Kristumi visiems, kurie 寞 jus kreipiasi. Taip, jis turi augti, o mes turime ma啪臈ti, kad gal臈tume b奴ti ganytojai pagal jo 艩ird寞鈥�, 鈥� t臋s臈 艩ventasis T臈vas. Audiencijos dalyviams 鈥� seminaristams i拧 寞vairi懦 kra拧t懦 鈥� popie啪ius primin臈 savo pirmtako Pranci拧kaus enciklik膮 Dilexit nos apie 艩v膷. J臈zaus 艩ird寞. Galima pridurti, kad bir啪el寞 Ba啪ny膷ia ypatingai kvie膷ia praktikuoti 拧寞 didel臋 gelm臋 atveriant寞 pamaldum膮.
鈥炁爄uo metu, formacijos ir dvasin臈s 寞啪valgos laikotarpiu, svarbu atkreipti d臈mes寞 寞 centr膮, 寞 visos j奴s懦 kelion臈s 鈥瀡arikl寞鈥� 鈥� 拧ird寞! Seminarija, kad ir kaip ji b奴t懦 suvokiama, tur臈t懦 b奴ti jausm懦 mokykla. Ypa膷 拧iandien, konflikt懦 ir narcisizmo pa啪enklintame socialiniame ir kult奴riniame kontekste, turime mokytis myl臈ti 鈥� myl臈ti taip, kaip J臈zus鈥�, 鈥� sak臈 popie啪ius.
Pasak jo, norint i拧mokti 拧io meno, reikia dirbti su savo vidumi, kuriame kalba Dievas, kur u啪gimsta giliausi sprendimai, kuris taip pat yra 寞tamp懦 ir kovos vieta (啪r. Mk 7, 14鈥�23), kad m奴s懦 vidus atsiverst懦, o m奴s懦 啪mogi拧kumas pakvipt懦 Evangelija. Pirmiausia reikia dirbti su savo vidumi, pakartojo popie啪ius, kviesdamas prisiminti 拧v. Augustino kvietim膮 gr寞啪ti 寞 拧ird寞, nes ten randame Dievo p臈dsakus.
鈥濶usileidimas 寞 拧ird寞 kartais gali mus i拧g膮sdinti, nes joje yra ir 啪aizd懦. Nebijokite ja r奴pintis, priimkite pagalb膮, nes b奴tent tose 啪aizdose gimsta geb臈jimas b奴ti arti ken膷ian膷i懦j懦. Be vidinio gyvenimo ne寞manomas ir dvasinis gyvenimas, nes Dievas mums kalba b奴tent ten, 拧irdyje鈥�, 鈥� sak臈 Leonas. Anot jo, toks vidinis darbas taip pat yra ir mokymasis atpa啪inti 拧irdies judesius: ne vien greitas ir betarpi拧kas emocijas, kurios b奴dingos jaunai sielai, bet ir tuos jausmus, kurie padeda atrasti savo gyvenimo krypt寞.
鈥濲ei i拧moksite pa啪inti savo 拧ird寞, tapsite vis autenti拧kesni ir jums nebereik臈s kauki懦鈥�, 鈥� prid奴r臈 popie啪ius. Malda yra privilegijuotas kelias, vedantis mus 寞 vid懦. M奴s懦 epochoje, kai esame 鈥瀞upersujungti鈥�, vis sunkiau i拧gyventi tyl膮 vienumoje. Ta膷iau be susitikimo su Vie拧pa膷iu negalime i拧 ties懦 pa啪inti net sav臋s pa膷i懦.
鈥濳vie膷iu jus da啪nai 拧auktis 艩ventosios Dvasios, kad ji nulipdyt懦 jumyse klusni膮 拧ird寞, geban膷i膮 ap膷iuopti Dievo buvim膮, taip pat girdint gamtos ir meno, poezijos, literat奴ros ir muzikos, humanitarini懦 moksl懦 balsus鈥�, 鈥� patar臈 popie啪ius Leonas. Be abejo, reikia uoli懦 teologijos studij懦, 寞siklausymo protu ir 拧irdimi 寞 kult奴ros balsus, 寞skaitant dirbtinio intelekto ir socialin臈s 啪iniasklaidos i拧拧奴kius. Bet ypa膷 svarbu mok臈ti i拧girsti, kaip J臈zus, da啪nai tyl懦 ma啪懦j懦, varg拧懦 ir engiam懦j懦 skund膮, 寞vairi懦 啪moni懦, ypa膷 jaun懦, ie拧kan膷i懦 savo gyvenimo prasm臈s, balsus.
鈥濲ei r奴pinsit臈s savo 拧irdimi kasdieniais tylos momentais, medituodami ir melsdamiesi, i拧moksite dvasin臈s 寞啪valgos meno鈥�, 鈥� u啪tikrino popie啪ius Leonas kunigyst臈s keliu einan膷ius jaunuolius. Kai esame jauni, savyje ne拧iojam臈s daugyb臋 tro拧kim懦, svajoni懦 ir ambicij懦. J懦 gali b奴ti tiek daug, kad pasimetame. Tad svarbu, kaip Mergel臈 Marija, saugoti savo vid懦, medituoti, sujungti 寞vairius fragmentus.
鈥濻augokit臈s pavir拧utini拧kumo, o gyvenimo fragmentus sujunkite maldoje ir meditacijoje, klausdami sav臋s: ko mane moko tai, k膮 i拧gyvenu? K膮 tai duoda mano keliui? Kur Vie拧pats mane veda?鈥�, 鈥� pa啪ym臈jo Leonas, primin臋s paties Vie拧paties kvietim膮 mokytis i拧 jo romios ir nuolankios 拧irdies (啪r. Mt 11, 29), apa拧talo Pauliaus kvietim膮 perimti Vie拧paties jausmus (啪r. Fil 2, 5).
Yra svarbu, yra b奴tina jau seminarijoje siekti 啪mogi拧kos brandos, atsisakyti kauki懦 ir veidmainyst臈s. I拧mokti 寞vardyti, 啪velgiant 寞 J臈z懦, li奴des寞, baim臋, sielvart膮, pasipiktinim膮, visk膮 寞traukiant 寞 santyk寞 su Dievu. Nevalia nutyl臈ti krizi懦, ribotum懦, silpnybi懦, nes tai yra progos malonei ir velykinei patir膷iai.
鈥濸asaulyje, kuriame daug ned臈kingumo ir vald啪ios tro拧kimo, kuriame, atrodo, kartais vyrauja i拧metimo logika, esate pa拧aukti liudyti Kristaus d臈kingum膮, jo 艩irdies d啪i奴gavim膮 ir d啪iaugsm膮, 拧velnum膮 ir gailestingum膮. Praktikuoti svetingumo ir artumo, dosnaus ir nesuinteresuoto tarnavimo stili懦, leid啪iant 艩ventajai Dvasiai 鈥瀙atepti鈥� j奴s懦 啪mogi拧kum膮 dar prie拧 拧ventimus鈥�, 鈥� sak臈 popie啪ius seminaristams, link臈damas b奴ti ne pasyviais gav臈jais, bet aistringais kunigais, savo 拧irdyje jau膷ian膷iais J臈zaus 艩irdies jausmus. 鈥炁爄 艩irdis plaka meile jums ir 啪monijai.鈥� Audiencij膮 popie啪ius baig臈 kvietimu sukalb臈ti Credo 鈥� per Krik拧t膮 gauto tik臈jimo i拧pa啪inim膮 鈥� bei palaiminimu. Galima pridurti, kad 拧i膮 savait臋 taip pat vyksta vyskup懦 ir kunig懦 jubiliejin臈s dienos. (RK / Vatican News)
