MAP

ʴDZ辱žܲ Leonas XIV ʴDZ辱žܲ Leonas XIV   (@Vatican Media)

ʴDZ辱žܲ Leono XIV žinia Pasaulinei vargstančiųjų dienai

Birželio 13 d., minint šv. Antano Paduviečio – vargstančiųjų globėjo – liturginę šventę, paskelbta popiežiaus žinia, skirta metinei Pasaulinei vargstančiųjų dienai.

Lapkričio 16 d. minimos IX metinės dienos tema: „Tu esi mano viltis, Viešpatie“. Šie 71-osios psalmės žodžiai kyla didelių sunkumų prispaustoje širdyje, tačiau daug vargų ir kančios patyrusiojo siela, rašo popiežius Leonas, yra atvira ir pasitikinti, nes remiasi tikėjimu į Dievą.

ʴDZ辱žܲ priminė, kad didžiausias žmogaus skurdas yra nepažinti Dievo. Viena iš tikėjimo taisyklių ir vilties paslapčių yra ta, kad visi šio pasaulio turtai, jo materialinė tikrovė, visi pasaulio malonumai ir ekonominė gerovė yra svarbūs, bet nepadaro mūsų laimingais. Turtai dažnai suklaidina ir kuria dramatiškas skurdo situacijas, kurių pati pirmoji yra manymas, kad mums nereikia Dievo ir kad galime gyventi nepriklausydami nuo jo. 

Krikščioniškoji viltis yra tikrumas gyvenimo kelionėje, nes priklauso ne nuo žmogiškų pastangų, o nuo visuomet ištikimo Dievo pažado. Ji yra kaip inkaras, pritvirtinantis mūsų širdis prie Viešpaties Jėzaus – išgelbėjusio mus per mirtį ir prisikėlimą ir vėl sugrįšiančio – pažado. Ši viltis toliau mums rodo „naują dangų ir naują žemę“ (žr. 2 Pt 3,13) kaip tikrą gyvenimo horizontą. Todėl Dievo miestas įpareigoja rūpintis ir žmonių miestu, šiedu miestai turi jau dabar pradėti panašėti.

Patikinęs, kad viltis gimsta iš tikėjimo, kuris ją sutvirtina ir išlaiko ant meilės, visų dorybių motinos, pamato, popiežius Leonas pastebėjo, kad šiandien visiems mums reikia meilės. Tas, kam trūksta meilės, ne tik stokoja tikėjimo ir vilties, bet ir atima viltį iš artimo.

Meilė, pasak Bažnyčios katekizmo, yra didžiausias socialinis įsakymas (žr. KBK, 1889 sk.), priminė Leonas XIV. Skurdo priežastys yra struktūrinės – jas reikia pašalinti. Kiekvienas iš mūsų gali pasiūlyti tikrą krikščionišką meilę liudijančių naujų vilties ženklų, kaip tai amžiams bėgant darė daugybė šventųjų. Pavyzdžiui, ligoninės ir mokyklos yra institucijos, sukurtos labiausiai vargstantiems ir atstumtiems priimti. Jos turėtų būti kiekvienos šalies viešosios politikos dalis, tačiau dažnai tam sukliudo karai ir nelygybė. ʴDZ辱žܲ paminėjo kitus vilties ženklus, kurie dažnai lieka nepastebėti, tačiau yra labai svarbūs: globos namus, nepilnamečių bendruomenes, išklausymo ir priėmimo centrus, vietas, kur verdama ir dalijama sriuba, benamių prieglaudas. 

Vargšai yra visos pastoracijos, ne tik Bažnyčios labdaringos veiklos, bet ir žinios, kurią ji skelbia, pagrindas. Dievas prisiėmė vargstančiųjų skurdą, kad praturtintų mus. Visos, be išimties, skurdo formos yra kvietimas konkrečiai patirti Evangeliją ir rodyti veiksmingus vilties ženklus.

Vargšai yra ne mūsų pastoracinės veiklos gavėjai, bet kūrybingi veikėjai, nuolat metantys iššūkį rasti naujų būdų, kaip gyventi pagal Evangeliją. 

Propaguojant bendrąjį gėrį, mūsų socialinė atsakomybė remiasi kūrybingu Dievo veiksmu, kuris kiekvienam suteikia žemės gėrybių dalį. Žmogaus darbo vaisiai turėtų būti vienodai prieinami visiems. Todėl pagalba vargšams pirmiau nei meilės klausimas yra teisingumo klausimas, pažymėjo Leonas XIV, žinioje išsakęs viltį, kad Jubiliejaus metai paskatins plėtoti kovos su senomis ir naujomis skurdo formomis politiką bei įgyvendinti naujas iniciatyvas, skirtas skurdžiausiems iš vargšų remti ir jiems padėti. Darbas, švietimas, būstas ir sveikata yra saugumo, kuris niekada nebus pasiektas naudojant ginklus, pagrindas, patikino žinioje metinei Pasaulinei vargstančiųjų dienai popiežius Leonas XIV. (SAK / Vatican News)

2025 birželio 14, 10:36