Leonas XIV: pažinkime ir pamilkime krikščioniškuosius Rytus
„Dėkoju, kad sėjate viltį, kartu su geradariais, krikščioniškųjų Rytų kraštuose, kraštuose, kaip niekad nuniokotuose karų, išdegintuose interesų, apgaubtuose neapykantos skraiste, dėl kurios oras tampa nebeįkvepiamas ir nuodingas. Jūs esate konfliktų išsekintų Rytų Bažnyčių deguonies rezervuaras. Daugybei žmonių, neturtingų ištekliais, bet turtingų tikėjimu, esate šviesa, šviečianti neapykantos tamsoje. Iš širdies prašau jūsų visada daryti viską, ką galite, kad padėtumėte šioms Bažnyčioms, tokioms brangioms ir taip kenčiančioms“, – sakė Leonas XIV audiencijos dalyviams.
Rytų katalikų Bažnyčių praeitį dažnai lydėjo prievarta ir nesupratimas, įskaitant pačių katalikų, nesugebėjusių pripažinti kitų nei vakarietiškos tradicijų vertės.
Šiandien karo prievarta krikščioniškuose Rytuose siaučia su iš tiesų velnišku įniršiu, pažymėjo popiežius, minėdamas tragiškas situacijas Šventojoje Žemėje, Ukrainoje, Gazoje, Artimuosiuose Rytuose. Visa žmonija turėtų ištirti šių karų tikrąsias priežastis ir jas įveikti, atmesdama ir nuplėšdama kaukes nuo melų, kurie yra emocinių ir retorinių simuliacijų vaisius. Negalima leisti, kad žmonės mirtų nuo fake news, nuo melagingų naujienų.
Liūdna matyti, kad įvairiuose kontekstuose įsigaliojo stipriojo įstatymas bei interesai ir nebeveikia tarptautinė bei humanitarinė teisė.
„Tai neverta žmogaus, tai kelia gėdą žmonijai ir tautų atsakingiesiems. Kaip po šimtmečių istorijos galima tikėti, kad karo veiksmai atneša taiką ir neatsigręžia prieš tuos, kurie juos vykdė? Kaip galima galvoti apie rytojaus pamatų klojimą be sugyvenimo, be bendros vizijos, kurią gaivina bendrasis gėris? Kaip galima ir toliau išduoti žmonių taikos troškimą melagingais ginklavimosi kurstymais, tuščiai įsivaizduojant, kad vyravimas kitų atžvilgiu išsprendžia problemas, o ne kursto neapykantą ir kerštą? Vis geriau matoma, kiek pinigų patenka į mirties prekeivių kišenes, už kuriuos būtų galima pastatyti tiek ligoninių ir mokyklų. Tarsi negana, griaunamos jau pastatytos!“, – kalbėjo Leonas. Ką, anot jo, mes, krikščionys, be to, kad piktinamės, kalbame ir pasiraitojame rankoves dėl taikos ir dialogo, galime dar padaryti? „Manau, kad pirmiausia mums reikia melstis tikra malda. Nuo mūsų priklauso, kad kiekviena mus sukrečianti tragiška žinia ir nuotrauka taptų užtarimo šauksmu Dievui. O paskui padėti, kaip tai darote jūs ir kaip daug kitų, taip pat ir per jus“, – kalbėjo popiežius. Kitas dalykas yra liudijimas, ištikimybė Jėzui, neįsipainiojimas į valdžios pinkles. Tai elgesys pagal Kristų, kuris nugalėjo blogį mylėdamas nuo kryžiaus, parodydamas kitokį valdymo būdą nei Erodas ir Pilotas.
„Krikščioniškieji Rytai bus globojami tada, kai bus mylimi, o bus mylimi tada, kai bus pažinti”, – sakė popiežius, pacitavęs jau Jono Pauliaus II ištartą linkėjimą geriau pažinti Rytų išmintį, liturgiją, grožį, priminęs šventumo ir kankinystės pavyzdžius, įskaitant prieš keletą dienų Damasko Šv. Elijo bažnyčioje surengto teroro akto aukas.
„Rytų katalikai šiandien jau nebėra tolimi pusbroliai ir pusseserės, švenčiantys pagal nežinomas apeigas, bet broliai ir seserys, kurie dėl priverstinės migracijos gyvena kartu su mumis. Jų sakralumo jausmas, jų krištolinis tikėjimas, kurį išmėginimai padarė tvirtą kaip granitas, jų dvasingumas, skleidžiantis dieviškojo slėpinio kvapą, gali padėti užslėptam, bet neišnykusiam Dievo troškuliui Vakaruose“, – pridūrė popiežius. (RK / Vatican News)