杏MAP导航

Savo kalboje fondo nariams popie啪ius Leonas XIV vis懦 pirma pamin臈jo savo bendravard寞 Ba啪ny膷ios socialinio mokymo pradinink膮 popie啪i懦 Leon膮 XIII. 艩is popie啪ius, gyven臋s devynioliktojo am啪iaus pabaigoje, epochini懦 permain懦 laikotarpiu, savo paskelbta pirm膮ja Ba啪ny膷ios istorijoje socialine enciklika Rerum novarum siek臈 kurti taik膮 ir visuomen臈s gyvenimo darn膮 skatindamas dialog膮 tarp kapitalo ir darbo, tarp technologij懦 ir 啪mogaus proto, tarp skirting懦 politini懦 srovi懦 ir tarp taut懦. 艩iandien gyvename dar sud臈tingesniais laikais, kuriems apibr臈啪ti popie啪ius Pranci拧kus vartojo 鈥瀙olikriz臈s鈥� termin膮, nor臈damas pabr臈啪ti dramati拧k膮 m奴s懦 laik懦 situacij膮, kuri膮 lemia karai, klimato kaita, did臈janti nelygyb臈, skurdas, priverstin臈 migracija ir prie拧 j膮 nukreiptos priemon臈s, nerimas d臈l technologini懦 naujovi懦, darbo rinkos nestabilumas, 啪mogaus teisi懦 pa啪eidimai.

艩iais svarbiais klausimais Ba啪ny膷ios socialinis mokymas turi pasi奴lyti interpretacijos rakt膮, turi sukurti mokslo ir s膮啪in臈s dialogo erdv臋, taip prisid臈damas prie mokslo pa啪angos ir kartu stiprindamas vilt寞 bei ugdydamas taik膮. I拧 ties懦 Ba啪ny膷ios socialinis mokymas skatina pripa啪inti, kad u啪 pa膷ius klausimus ar atsakymus 寞 juos yra svarbiau tai, kaip mes juos sprend啪iame 鈥� j懦 vertinimo kriterijai, etiniai principai ir atvirumas Dievo malonei.

Skelbdama savo socialin臋 doktrin膮 Ba啪ny膷ia neteigia, kad ji 啪ino vis膮 ties膮. Sud臈tingais m奴s懦 laik懦 socialiniais klausimais svarbiau yra geb臈ti priart臈ti prie 啪mogaus, nei pateikti skubot膮 atsakym膮. Ba啪ny膷ios socialin臈s doktrinos tikslas 鈥� mokytis spr臋sti problemas, kurios visada yra naujos, nes kiekviena karta atne拧a nauj懦 i拧拧奴ki懦, nauj懦 svajoni懦 ir klausim懦. Pasak popie啪iaus, b奴tent 膷ia gl奴di dialogu ir socialine draugyste kuriamos 鈥瀞usitikimo kult奴ros鈥� esm臈.

笔辞辫颈别啪颈耻蝉 Leonas pripa啪ino, kad daugeliui m奴s懦 laik懦 啪moni懦 啪od啪iai 鈥瀌ialogas鈥� ir 鈥瀌oktrina鈥� skamba kaip nesuderinami. Toks po啪i奴ris var啪o m奴s懦 laisv臋 m膮styti, kelti klausimus ir ie拧koti nauj懦 keli懦. Tod臈l yra neatid臈liotinai svarbu parodyti per Ba啪ny膷ios socialin寞 mokym膮, kad egzistuoja ir kitokia, viltinga termino 鈥瀌oktrina鈥� reik拧m臈.

Indoktrinacija yra amorali, ji slopina kritin寞 m膮stym膮, pa啪eid啪ia 拧vent膮 s膮啪in臈s laisv臋 鈥� net jei s膮啪in臈 klysta 鈥� ir neprisileid啪ia nauj懦 id臈j懦, nes atmeta dinamik膮, kait膮 ar netgi id臈j懦 vystym膮si susid奴rus su naujomis problemomis. Tuo tarpu doktrina kaip rimtas, ramus ir nuoseklus apm膮stymas moko mus geb臈jimo prieiti prie situacij懦, o dar svarbiau 鈥� prie 啪moni懦. Taip suvokiama doktrina taip pat padeda atsakingai priimti sprendimus. Rimtumas, nuoseklumas, ramyb臈 鈥� tai turi b奴ti svarbiausi Ba啪ny膷ios socialinio mokymo bruo啪ai.

笔辞辫颈别啪颈耻蝉 pabr臈啪臈, kad ypa膷 dabartinis skaitmenin臈s revoliucijos kontekstas reikalauja, kad b奴t懦 ugdomas kritinis m膮stymas. Aplink mus ma啪ai tikro dialogo, o labai daug riksmo, melagien懦, negausi懦 寞啪奴li懦 啪moni懦 platinam懦 neracionali懦 id臈j懦. Tod臈l ypatingai svarbu gilintis ir studijuoti, taip pat matyti vargstan膷iuosius ir juos i拧klausyti. Jie yra Ba啪ny膷ios ir 啪monijos lobis, nes per juos mes galime matyti pasaul寞 Dievo akimis.

笔辞辫颈别啪颈耻蝉 pakartojo jau prie拧 拧e拧is de拧imtme膷ius paskelbt膮 Vatikano II susirinkimo teigin寞, kad Ba啪ny膷ia turi skaityti laiko 啪enklus ir ai拧kinti juos Evangelijos 拧viesoje, kad gal臈t懦 atsakyti 寞 啪moni懦 nuolat keliamus klausimus apie dabartinio ir b奴simo gyvenimo prasm臋 ir apie j懦 tarpusavio santykius (plg. Gaudium et spes, 4).

Savo kalb膮 fondo Centesimus Annus Pro Pontifice nariams popie啪ius u啪baig臈 raginimu: 鈥濸ra拧au aktyviai ir k奴rybi拧kai dalyvauti 拧iame 寞啪valgos procese, prisid臈ti prie socialinio Ba啪ny膷ios mokymo pl臈tojimo kartu su Dievo tauta 拧iuo dideli懦 socialini懦 l奴啪i懦 laikotarpiu, klausantis vis懦 ir kalbantis su visais鈥�. (jm / Vatican News)