杏MAP导航

Savo kalboje fondo nariams popie?ius Leonas XIV vis? pirma pamin?jo savo bendravard? Ba?ny?ios socialinio mokymo pradinink? popie?i? Leon? XIII. ?is popie?ius, gyven?s devynioliktojo am?iaus pabaigoje, epochini? permain? laikotarpiu, savo paskelbta pirm?ja Ba?ny?ios istorijoje socialine enciklika Rerum novarum siek? kurti taik? ir visuomen?s gyvenimo darn? skatindamas dialog? tarp kapitalo ir darbo, tarp technologij? ir ?mogaus proto, tarp skirting? politini? srovi? ir tarp taut?. ?iandien gyvename dar sud?tingesniais laikais, kuriems apibr??ti popie?ius Pranci?kus vartojo ?polikriz?s“ termin?, nor?damas pabr??ti dramati?k? mūs? laik? situacij?, kuri? lemia karai, klimato kaita, did?janti nelygyb?, skurdas, priverstin? migracija ir prie? j? nukreiptos priemon?s, nerimas d?l technologini? naujovi?, darbo rinkos nestabilumas, ?mogaus teisi? pa?eidimai.

?iais svarbiais klausimais Ba?ny?ios socialinis mokymas turi pasiūlyti interpretacijos rakt?, turi sukurti mokslo ir s??in?s dialogo erdv?, taip prisid?damas prie mokslo pa?angos ir kartu stiprindamas vilt? bei ugdydamas taik?. I? ties? Ba?ny?ios socialinis mokymas skatina pripa?inti, kad u? pa?ius klausimus ar atsakymus ? juos yra svarbiau tai, kaip mes juos sprend?iame – j? vertinimo kriterijai, etiniai principai ir atvirumas Dievo malonei.

Skelbdama savo socialin? doktrin? Ba?ny?ia neteigia, kad ji ?ino vis? ties?. Sud?tingais mūs? laik? socialiniais klausimais svarbiau yra geb?ti priart?ti prie ?mogaus, nei pateikti skubot? atsakym?. Ba?ny?ios socialin?s doktrinos tikslas – mokytis spr?sti problemas, kurios visada yra naujos, nes kiekviena karta atne?a nauj? i??ūki?, nauj? svajoni? ir klausim?. Pasak popie?iaus, būtent ?ia glūdi dialogu ir socialine draugyste kuriamos ?susitikimo kultūros“ esm?.

Popie?ius Leonas pripa?ino, kad daugeliui mūs? laik? ?moni? ?od?iai ?dialogas“ ir ?doktrina“ skamba kaip nesuderinami. Toks po?iūris var?o mūs? laisv? m?styti, kelti klausimus ir ie?koti nauj? keli?. Tod?l yra neatid?liotinai svarbu parodyti per Ba?ny?ios socialin? mokym?, kad egzistuoja ir kitokia, viltinga termino ?doktrina“ reik?m?.

Indoktrinacija yra amorali, ji slopina kritin? m?stym?, pa?eid?ia ?vent? s??in?s laisv? – net jei s??in? klysta – ir neprisileid?ia nauj? id?j?, nes atmeta dinamik?, kait? ar netgi id?j? vystym?si susidūrus su naujomis problemomis. Tuo tarpu doktrina kaip rimtas, ramus ir nuoseklus apm?stymas moko mus geb?jimo prieiti prie situacij?, o dar svarbiau – prie ?moni?. Taip suvokiama doktrina taip pat padeda atsakingai priimti sprendimus. Rimtumas, nuoseklumas, ramyb? – tai turi būti svarbiausi Ba?ny?ios socialinio mokymo bruo?ai.

Popie?ius pabr???, kad ypa? dabartinis skaitmenin?s revoliucijos kontekstas reikalauja, kad būt? ugdomas kritinis m?stymas. Aplink mus ma?ai tikro dialogo, o labai daug riksmo, melagien?, negausi? ??ūli? ?moni? platinam? neracionali? id?j?. Tod?l ypatingai svarbu gilintis ir studijuoti, taip pat matyti vargstan?iuosius ir juos i?klausyti. Jie yra Ba?ny?ios ir ?monijos lobis, nes per juos mes galime matyti pasaul? Dievo akimis.

Popie?ius pakartojo jau prie? ?e?is de?imtme?ius paskelbt? Vatikano II susirinkimo teigin?, kad Ba?ny?ia turi skaityti laiko ?enklus ir ai?kinti juos Evangelijos ?viesoje, kad gal?t? atsakyti ? ?moni? nuolat keliamus klausimus apie dabartinio ir būsimo gyvenimo prasm? ir apie j? tarpusavio santykius (plg. Gaudium et spes, 4).

Savo kalb? fondo Centesimus Annus Pro Pontifice nariams popie?ius u?baig? raginimu: ?Pra?au aktyviai ir kūrybi?kai dalyvauti ?iame ??valgos procese, prisid?ti prie socialinio Ba?ny?ios mokymo pl?tojimo kartu su Dievo tauta ?iuo dideli? socialini? lū?i? laikotarpiu, klausantis vis? ir kalbantis su visais“. (jm / Vatican News)