Leono XIV audiencija Rytų Bažnyčių ganytojams ir tikintiesiems
„Sveiki atvykę į Romą! Džiaugiuosi galėdamas su jumis susitikti ir skirti vieną iš pirmųjų savo pontifikato susitikimų Rytų tikintiesiems“, – sakė Leonas XIV.
„Jūs esate brangūs“, – pabrėžė jis, kalbėdamas apie rytų apeigų katalikų įvairovę, šlovingą istoriją, daug praeities ir dabarties kančių.
„Tai Bažnyčios, kurias reikia mylėti: jos saugo unikalias dvasines ir išminties tradicijas, jos gali mums tiek daug papasakoti apie krikščioniškąjį gyvenimą, sinodiškumą ir liturgiją. Prisiminkite pirmuosius Bažnyčios tėvus, Susirinkimus, vienuolystę: tai neįkainojami lobiai Bažnyčiai“, – cituodamas popiežių Pranciškų sakė Leonas XIV.
Jis taip pat citavo Leoną XIII, kuris pirmasis skyrė specialų dokumentą – Orientalium dignitas – Rytų Bažnyčių orumui. Žmonijos išganymo istorija prasidėjo rytuose, o kelių Rytų Bažnyčių liturginėse apeigose kalbama Jėzaus Kristaus kalba. Leonas XIII taip pat kalbėjo apie teisėtą liturginę įvairovę, priklausančią Bažnyčios turtui, aktualią temą ir šiandien, kai daugybė Rytų Bažnyčių tikinčiųjų dėl karo, nestabilumo, skurdo paliko savo kraštus ir rizikuoja prarasti religinę tapatybę. Leonas XIII, pabrėždamas rytų liturgijų vertę, nurodė, kad lotynų apeigų misionieriams, kunigams, ganytojams neleistina atitolinti Rytų Bažnyčių tikinčiuosius nuo jų liturginio paveldo, kviesti juos priimti lotyniškąją liturgiją.
„Priimame raginimą saugoti ir remti krikščioniškuosius Rytus, ypač diasporos bendruomenes. [...] prašau Rytų Bažnyčių dikasterijos, kuriai dėkoju už jos darbą, padėti man apibrėžti principus, normas ir gaires, kurios padėtų lotynų apeigų ganytojams konkrečiai remti diasporos Rytų Bažnyčių katalikus, kad jie išsaugotų savo gyvąsias tradicijas ir savo specifika praturtintų kontekstą, kuriame gyvena“, – sakė Leonas XIV.
„Bažnyčiai reikia jūsų. Koks didelis indėlis, kurį šiandien mums gali duoti krikščioniškieji Rytai! Kaip mums reikia susigrąžinti slėpinio jausmą, tokį gyvą jūsų liturgijose, įtraukiančiose visą žmogaus asmenį, giedančiose apie išganymo grožį ir žadinančiose stebėjimąsi dieviškąja didybe, apglėbiančia žmogaus menkumą! Kaip svarbu krikščioniškuose Vakaruose iš naujo atrasti Dievo pirmumo jausmą, mistagogijos, nepaliaujamo užtarimo, atgailos, pasninko, raudos dėl savo ir visos žmonijos nuodėmių (penthos), taip būdingų Rytų dvasingumui, vertę! Labai svarbu saugoti jūsų tradicijas, nesugadinti jų, galbūt dėl patogumo ir komforto, vartotojiška ir utilitaristine dvasia.“
„Jūsų senas ir vis naujas dvasingumas yra vaistai“, – tęsė Leonas XIV. Pasak jo, šiose dvasingumo tradicijose dramatiškas žmogiškojo vargingumo pojūtis susilieja su nuostaba dėl dieviškojo gailestingumo, kad mūsų menkumas mums nekeltų nevilties, bet kviestų priimti malonę būti išgydytiems, tapti dieviškumo paliestais kūriniais, pakylėtais į dangiškąsias aukštumas. „Už tai turime be galo šlovinti Viešpatį ir jam dėkoti“, – pridūrė popiežius.
Vėl kreipdamasis į jubiliejinės audiencijos Rytų Bažnyčioms dalyvius, popiežius Leonas XIV kalbėjo apie daugelį iš jų kamuojantį karo bei prievartos blogį.
Nuo Šventosios Žemės iki Ukrainos, nuo Libano iki Sirijos, nuo Artimųjų Rytų iki Tigrajaus ir Kaukazo – tiek daug smurto! Šiame siaube, daugybės jaunų gyvybių žudynėse, kurios turi kelti pasipiktinimą, nes dėl karo žūsta žmonės, skamba raginimas – ne tiek popiežiaus, kiek Kristaus, kuris kartoja: „Ramybė jums!“ (Jn 20, 19. 21. 26). Kristus priduria, kad tai ne pasaulio, o jo taika (žr. Jn 14, 27).
„Kristaus ramybė nėra kapo tyla po konflikto, ji nėra engimo rezultatas, bet dovana, kuri skiriama žmonėms ir atgaivina jų gyvenimą. Melskimės už šią taiką, kuri yra susitaikymas, atleidimas, drąsa atversti kitą puslapį ir pradėti iš naujo. Dėsiu visas pastangas, kad ši taika sklistų. Šventasis Sostas yra pasirengęs padėti, kad priešai susitiktų ir pažvelgtų vienas kitam į akis, kad žmonėms būtų sugrąžinta viltis ir suteiktas orumas, kurio jie nusipelno, taikos orumas. Tautos nori taikos, ir aš, su širdimi rankoje, sakau tautų vadovams: susitikime, kalbėkimės, derėkimės! Karas niekada nėra neišvengiamas, ginklai gali ir turi tylėti, nes nesprendžia problemų, o jas gilina. Į istoriją įeis tas, kuris sėja taiką, o ne tas, kuris šienauja aukas. Kiti pirmiausia yra žmonės, o ne priešai: ne nekęstini blogieji, o žmonės, su kuriais reikia kalbėtis. Atmeskime prievartos naratyvams būdingas manichėjiškas sampratas, kurios pasaulį dalija į gerus ir blogus“, – sakė Leonas XIV, pasak kurio, Bažnyčia nenuilstamai toliau kvies nutildyti ginklus.
Jis dėkojo tiems, kurie tyliai ir kantriai, maldoje ir aukoje, verpia taikos siūlus, ypač Artimuosiuose Rytuose, ištveria savo tėvynėse, įveikdami pagundą jas apleisti. „Krikščionims turi būti suteikta galimybė, ne tik žodžiais, pasilikti savo žemėse su visomis teisėmis, kurių jiems reikia saugiai egzistencijai. Prašau tam įsipareigoti“, – kvietė Leonas XIV.
Jubiliejinės audiencijos dalyviams – Rytų Bažnyčių ganytojams ir tikintiesiems – jis linkėjo šviesti tikėjimu, viltimi ir meile, bendrystės ir atsakomybės pavyzdžiu, ypač vyskupų sinoduose. Tegul bendruomenių turtas būna tvarkomas skaidriai, tegul būna tarnaujama šventajai Dievo tautai nesiekiant savo garbės ir pasaulio galių. Tegul, kaip yra sakęs šv. Simeonas Teologas, širdžių šiluma nebūna užslopinta menkos ir visai jokios vertės neturinčių dalykų, kaip kad į krosnį metamas smėlis užslopina joje liepsnojančią ugnį.
Pasak popiežiaus, krikščioniškųjų Rytų spindesiui šiandien labiau nei bet kada reikia laisvės nuo bet kokios priklausomybės pasaulio dalykams ir visų bendrystei prieštaraujančių tendencijų, kad būtų ištikimai klausoma Evangelijos ir liudijama apie ją.
„Dėkoju jums už tai ir laiminu jus iš visos širdies, prašydamas melstis už Bažnyčią ir siųsti galingas užtarimo maldas už mano tarnystę. Dėkoju jums!“, – atsisveikino Leonas XIV, kuris po to paspaudė rankas audiencijoje dalyvavusiems Rytų Bažnyčių ganytojams ir, eidamas centriniu salės koridoriumi, laimino šventiškai klegančius tikinčiuosius. (RK / Vatican News)
