杏MAP导航

鈥濫su vienuolis augustinas, 拧v. Augustino s奴nus鈥�, 鈥� sak臈 popie啪ius Leonas XIV (Robertas F. Prevostas OSA), 2025 m. gegu啪臈s 8-osios vakar膮 pirm膮 kart膮 sveikindamas mini膮 tikin膷i懦j懦. Kaip nurodoma popie啪iaus biografijoje, kur寞 laik膮 jis buvo patristikos, Augustino ir kit懦 pirm懦j懦 Ba啪ny膷ios t臈v懦 mokym膮 apiman膷ios disciplinos, d臈stytojas.  

艩v. Augustinas gim臈 354 m. Romos imperijos Numidijos provincijoje, dabartiniame Al啪yre, 寞 kuri膮, po gyvenimo etap懦 Kartaginoje, Romoje ir Milane, sugr寞啪o 391 metais, 395 metais buvo i拧rinktas Hippo Regius miesto vyskupu ir 膷ia gyveno iki mirties 430 metais, savo ra拧tais pelnydamas vieno i拧 i拧kiliausio Vakar懦 Krik拧膷ionyb臈s m膮stytojo ir teologo 拧lov臋, kuri nei拧bl臈sta ir 拧iandien.

Viename, ko gero, 418 met懦 lai拧ke (191 ep.) Romos kun. Sikstui, kuris 432 metais buvo i拧rinktas popie啪iumi Sikstu III, 拧v. Augustinas mini ir pastarojo lai拧k膮 doktrinos klausimais Kartaginos vyskupui Aurelijui, kuris buvo jo bi膷iulis, atgabent膮 鈥瀉kolito Leono鈥�. Tai ne kas kitas, o b奴simasis popie啪ius Leonas I, kuris apa拧talo Petro 寞p臈diniu bus i拧rinktas po Siksto III mirties 440 metais.  O tuo metu b奴damas dar jaunas, bet gabus Romos Ba啪ny膷ios narys, jis ne kart膮 buvo siun膷iamas 寞 misijas, susijusias su Ba啪ny膷ios ir valstyb臈s reikalais. Per vien膮 i拧 toki懦 misij懦 Galijoje (dabartin臈je Pranc奴zijoje), kurios tikslas buvo sutaikyti du imperin臈s kariuomen臈s generolus, j寞 ir pasiek臈 啪inia apie jo i拧rinkim膮 popie啪iumi.

Antroji Augustino gyvenimo pus臈 sutampa su pirm膮ja Leono gyvenimo puse. Augustinui esant 艩iaur臈s Afrikos vyskupijos ganytoju, o Leonui gyvenant Romoje, nebuvo s膮lyg懦 j懦 artimesnei asmeninei pa啪in膷iai. Ta膷iau Leonas neabejotinai skait臈 ir studijavo Augustino ra拧tus, kaip rodo jo polemika, jau tap臋s popie啪iumi, su pelagianizmo ir manich臈jizmo doktrinomis, kurioje pasiskolinta daug Augustino argument懦, kaip ir kitos nuostatos kitomis temomis. Antra vertus, pats Leonas buvo gerai pasireng臋s teologas, pasi啪ym臈j臋s gerais oratori拧kais geb臈jimais, puikia klasikine lotyn懦 kalba, kaip liudija daug i拧likusi懦 lai拧k懦 ir homilij懦. Jis buvo itin tvirtas Nik臈jos tik臈jimo i拧pa啪inimo r臈m臈jas, asmeni拧kai nedalyvav臋s, bet neabejotinai padar臋s 寞tak膮 451-懦j懦 Chalkedono susirinkimo parengimui ir per j寞 priimtiems sprendimams. Chalkedono susirinkim膮 galima vadinti ankstesni懦 trij懦 visuotini懦 鈥� Nik臈jos (325 m.), Konstantinopolio (381 m.) ir Efezo (431 m.) 鈥� susirinkim懦 sinteze.

Pirmajame Leono XIV kreipimesi i拧 艩v. Petro bazilikos centrinio balkono kelet膮 kart懦 pamin臈ta taikos tema, kurios svarbos nereikia 寞rodin臈ti. Kaip 啪inia, IV am啪iaus pabaiga ir V am啪ius sutapo su Romos imperijos vakarin臈s dalies nuosmukiu ir galiausiai 啪lugimu 476 metais, po kurio prasid臈jo vadinam懦j懦 barbar懦 karalys膷i懦 laikotarpis. 漠sivyravo chaosas, blogas valdymas, vietiniai konfliktai. 410 met懦 Romos apipl臈拧imas buvo vis膮 imperij膮 sukr臈t臋s 寞vykis. Apm膮stymai apie teising膮 kar膮 ir amoral懦 kar膮, apie tironij膮 ir ger膮 vald啪i膮 taip pat yra 拧v. Augustino palikimo dalis. Pana拧iai vir拧 dvide拧imties Leono I pontifikato met懦 sutapo su 拧iuo paskutiniuoju Romos Vakar懦 imperijos gyvavimo laikotarpiu. D臈l to jam teko spr臋sti ne tik ba啪nytinius, bet ir daugyb臋 pasaulio reikal懦, taikyti, tarpininkauti, u啪tikrinti pa膷ios Romos gyventoj懦 i拧gyvenim膮. Ypating膮 j懦 pripa啪inim膮 Leonas peln臈 dviem gestais. 451 metais jis asmeni拧kai, lydymas dviej懦 pareig奴n懦, nukeliavo 寞 Italijos 拧iaur臋 ir 寞tikino Atil膮 atitraukti atgal prie Dunojaus jo vadovaujamas jungtines barbar懦 gen膷i懦 paj臈gas, kurios savo pl臈拧iki拧kos invazijos metu nu啪ud臈 daug 啪moni懦 ir buvo pasiry啪usios leistis iki Romos. Po keleri懦 met懦, 455 metais, tik jau i拧 kitos pus臈s, atkeliavo karaliaus Geiseriko vadovaujama vandal懦 kariuomen臈. Leonas I v臈l i拧臈jo u啪 Romos sien懦 ir stojo prie拧ais u啪kariautoj懦 valdov膮 鈥� 寞tikino j寞 nesudeginti miesto, ne啪udyti ir nekankinti jo gyventoj懦, kaip buvo 寞prasta 啪iaurumu gars臈jantiems vandalams. Miestas buvo apipl臈拧tas, bet i拧vengta blogiausio.

Leonas I, daug i拧mok臋s i拧 拧v. Augustino, tapo 鈥濪id啪iuoju鈥� d臈l dviej懦 dalyk懦 鈥� tik臈jimo i拧pa啪inimo, paskelbto visuotiniuose Susirinkimuose, gynimo bei 啪moni懦 gyvybi懦 dr膮saus gynimo labai sunkiu laikotarpiu, kai, atrod臈, kad niekas negali sustabdyti i拧keltos gali奴n懦 rankos. Leonas XIV savo pontifikat膮 pradeda tuo metu, kai Vakarus kre膷ia did啪iausias karas nuo II Pasaulinio karo ir kai sukanka lygiai 1700 met懦 nuo mums visuotin寞 tik臈jimo i拧pa啪inim膮 davusio Nik臈jos susirinkimo prad啪ios. (RK / Vatican News)