Leonas XIV – ?v. Augustino ir Leono Did?iojo palikimo paveld?tojas
?Esu vienuolis augustinas, ?v. Augustino sūnus“, – sak? popie?ius Leonas XIV (Robertas F. Prevostas OSA), 2025 m. gegu??s 8-osios vakar? pirm? kart? sveikindamas mini? tikin?i?j?. Kaip nurodoma popie?iaus biografijoje, kur? laik? jis buvo patristikos, Augustino ir kit? pirm?j? Ba?ny?ios t?v? mokym? apiman?ios disciplinos, d?stytojas.
?v. Augustinas gim? 354 m. Romos imperijos Numidijos provincijoje, dabartiniame Al?yre, ? kuri?, po gyvenimo etap? Kartaginoje, Romoje ir Milane, sugr??o 391 metais, 395 metais buvo i?rinktas Hippo Regius miesto vyskupu ir ?ia gyveno iki mirties 430 metais, savo ra?tais pelnydamas vieno i? i?kiliausio Vakar? Krik??ionyb?s m?stytojo ir teologo ?lov?, kuri nei?bl?sta ir ?iandien.
Viename, ko gero, 418 met? lai?ke (191 ep.) Romos kun. Sikstui, kuris 432 metais buvo i?rinktas popie?iumi Sikstu III, ?v. Augustinas mini ir pastarojo lai?k? doktrinos klausimais Kartaginos vyskupui Aurelijui, kuris buvo jo bi?iulis, atgabent? ?akolito Leono“. Tai ne kas kitas, o būsimasis popie?ius Leonas I, kuris apa?talo Petro ?p?diniu bus i?rinktas po Siksto III mirties 440 metais. O tuo metu būdamas dar jaunas, bet gabus Romos Ba?ny?ios narys, jis ne kart? buvo siun?iamas ? misijas, susijusias su Ba?ny?ios ir valstyb?s reikalais. Per vien? i? toki? misij? Galijoje (dabartin?je Prancūzijoje), kurios tikslas buvo sutaikyti du imperin?s kariuomen?s generolus, j? ir pasiek? ?inia apie jo i?rinkim? popie?iumi.
Antroji Augustino gyvenimo pus? sutampa su pirm?ja Leono gyvenimo puse. Augustinui esant ?iaur?s Afrikos vyskupijos ganytoju, o Leonui gyvenant Romoje, nebuvo s?lyg? j? artimesnei asmeninei pa?in?iai. Ta?iau Leonas neabejotinai skait? ir studijavo Augustino ra?tus, kaip rodo jo polemika, jau tap?s popie?iumi, su pelagianizmo ir manich?jizmo doktrinomis, kurioje pasiskolinta daug Augustino argument?, kaip ir kitos nuostatos kitomis temomis. Antra vertus, pats Leonas buvo gerai pasireng?s teologas, pasi?ym?j?s gerais oratori?kais geb?jimais, puikia klasikine lotyn? kalba, kaip liudija daug i?likusi? lai?k? ir homilij?. Jis buvo itin tvirtas Nik?jos tik?jimo i?pa?inimo r?m?jas, asmeni?kai nedalyvav?s, bet neabejotinai padar?s ?tak? 451-?j? Chalkedono susirinkimo parengimui ir per j? priimtiems sprendimams. Chalkedono susirinkim? galima vadinti ankstesni? trij? visuotini? – Nik?jos (325 m.), Konstantinopolio (381 m.) ir Efezo (431 m.) – susirinkim? sinteze.
Pirmajame Leono XIV kreipimesi i? ?v. Petro bazilikos centrinio balkono kelet? kart? pamin?ta taikos tema, kurios svarbos nereikia ?rodin?ti. Kaip ?inia, IV am?iaus pabaiga ir V am?ius sutapo su Romos imperijos vakarin?s dalies nuosmukiu ir galiausiai ?lugimu 476 metais, po kurio prasid?jo vadinam?j? barbar? karalys?i? laikotarpis. ?sivyravo chaosas, blogas valdymas, vietiniai konfliktai. 410 met? Romos apipl??imas buvo vis? imperij? sukr?t?s ?vykis. Apm?stymai apie teising? kar? ir amoral? kar?, apie tironij? ir ger? vald?i? taip pat yra ?v. Augustino palikimo dalis. Pana?iai vir? dvide?imties Leono I pontifikato met? sutapo su ?iuo paskutiniuoju Romos Vakar? imperijos gyvavimo laikotarpiu. D?l to jam teko spr?sti ne tik ba?nytinius, bet ir daugyb? pasaulio reikal?, taikyti, tarpininkauti, u?tikrinti pa?ios Romos gyventoj? i?gyvenim?. Ypating? j? pripa?inim? Leonas peln? dviem gestais. 451 metais jis asmeni?kai, lydymas dviej? pareigūn?, nukeliavo ? Italijos ?iaur? ir ?tikino Atil? atitraukti atgal prie Dunojaus jo vadovaujamas jungtines barbar? gen?i? paj?gas, kurios savo pl??iki?kos invazijos metu nu?ud? daug ?moni? ir buvo pasiry?usios leistis iki Romos. Po keleri? met?, 455 metais, tik jau i? kitos pus?s, atkeliavo karaliaus Geiseriko vadovaujama vandal? kariuomen?. Leonas I v?l i??jo u? Romos sien? ir stojo prie?ais u?kariautoj? valdov? – ?tikino j? nesudeginti miesto, ne?udyti ir nekankinti jo gyventoj?, kaip buvo ?prasta ?iaurumu gars?jantiems vandalams. Miestas buvo apipl??tas, bet i?vengta blogiausio.
Leonas I, daug i?mok?s i? ?v. Augustino, tapo ?Did?iuoju“ d?l dviej? dalyk? – tik?jimo i?pa?inimo, paskelbto visuotiniuose Susirinkimuose, gynimo bei ?moni? gyvybi? dr?saus gynimo labai sunkiu laikotarpiu, kai, atrod?, kad niekas negali sustabdyti i?keltos galiūn? rankos. Leonas XIV savo pontifikat? pradeda tuo metu, kai Vakarus kre?ia did?iausias karas nuo II Pasaulinio karo ir kai sukanka lygiai 1700 met? nuo mums visuotin? tik?jimo i?pa?inim? davusio Nik?jos susirinkimo prad?ios. (RK / Vatican News)
