MAP

Pranciškus prie vysk. A.Bello kapo Alesane, Lečės provincijoje, Italijoje Pranciškus prie vysk. A.Bello kapo Alesane, Lečės provincijoje, Italijoje  (LUIGI MAURAMATII)

Dar viena knyga su Pranciškaus pratarme: apie viltį – langą į amžinybę

Dar prieš popiežiaus Pranciškaus mirtį Italijos knygynuose pasirodė naujas veikalas su popiežiaus pratarme apie mirtį ir krikščionišką viltį „Vilties pranašai“.

ʴDZ辱žܲ leidyklos „Àncora Editrice“ išleistame kun. Tommaso Giannuzzi veikale pažymėjo, kad autorius, pasisemdamas minčių iš jo katechezių ir žinomo vyskupo, garbingojo Dievo tarno A. Bello pamokslų, kviečia skaitytojus atpažinti vilties dorybę, kuri atspindi Dievo į kiekvieno žmogaus širdį įskiepytą laimės troškimo malonę.

Pasak Pranciškaus, vienas didžiųjų žmonijos sau užduotų klausimų, į kurį niekuomet nebuvo duotas aiškus atsakymas, yra apie gyvenimą po mirties. Kas liks iš žmogaus po mirties? Kas bus su manimi? Žinome, kad niekas negali išvengti mirties ir kad daugybė klausimų apie mirtį negali apsieiti be dorybės, kuri labiau už visas kitas leidžia kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai žvelgti toliau už žmogiškųjų ribų – tai yra vilties, nes viltis reiškia gyvenimą, gyventi, įprasminti gyvenimo kelionę, atrasti priežastis, leidžiančias pagrįsti gyvenimą čia ir dabar, jo prasmę, pažymėjo popiežius. Tačiau jis pridūrė, kad atsakymas į klausimą apie krikščioniškosios gyvenimo kelionės tikslą gali būti neigiamas dėl daugelio klaidingų impulsų, ateinančių iš pasaulio. Be to, galimas dalykas, jog baimė manyti, kad po žemiškosios kelionės nėra nieko, gali pastūmėti žmoniją į neviltį. Jei nėra vilties dorybės, žlunga visos kitos ja besikliaunančios dorybės, pažymėjo knygos pratarmėje Pranciškus.

ʴDZ辱žܲ, be to, patikino, kad viltis nėra malonė, kurią turime vien dėl žmogiškų nuopelnų, o yra malonė, kylanti iš troškimo būti laimingais. Kristaus mirties ir prisikėlimo dėka ši malonė Šventosios Dvasios veikimu apsigyvena kiekvieno žmogaus širdyje: šis troškimas yra dieviškosios kilmės. Dievas jį įdiegė žmogaus širdyje, kad patrauktų ją prie savęs, nes vien Dievas gali tą troškimą patenkinti. Priminęs  Katalikų Bažnyčios katekizmo mokymą apie Jėzaus žodžiais pagrįstą dieviškąją vilties dorybę popiežius paminėjo ir tai, ką pats parašė prieš metus gegužės 9 d., 2025 metų Jubiliejaus skelbimo bulės Spes non confundit („Viltis neapgauna“) (Rom 5, 5) įvade: „Visi viliasi. Kiekvieno žmogaus širdyje glūdi viltis kaip gėrio troškimas ir lūkestis, net jei jis nežino, ką atneš rytojus. Tačiau ateities nenuspėjamumas kartais kelia prieštaringus jausmus: nuo pasitikėjimo iki baimės, nuo ramybės iki nusivylimo, nuo tikrumo iki abejonių. Dažnai susiduriame su nusivylusiais žmonėmis, žvelgiančiais į ateitį skeptiškai ir pesimistiškai, tarsi niekas negalėtų jiems suteikti laimės. Tegul Jubiliejus visiems būna proga atgaivinti viltį. Dievo žodis padeda mums surasti tam pagrindą. Vadovaukimės tuo, ką apaštalas Paulius rašė Romos krikščionims: viltis neapgauna!“ (Rom 5, 5). (SAK/Vatican News)

2025 gegužės 05, 11:49