杏MAP导航

笔辞辫颈别啪颈耻蝉 leidyklos 鈥�Àncora Editrice鈥� i拧leistame kun. Tommaso Giannuzzi veikale pa啪ym臈jo, kad autorius, pasisemdamas min膷i懦 i拧 jo katechezi懦 ir 啪inomo vyskupo, garbingojo Dievo tarno A. Bello pamoksl懦, kvie膷ia skaitytojus atpa啪inti vilties doryb臋, kuri atspindi Dievo 寞 kiekvieno 啪mogaus 拧ird寞 寞skiepyt膮 laim臈s tro拧kimo malon臋.

Pasak Pranci拧kaus, vienas did啪i懦j懦 啪monijos sau u啪duot懦 klausim懦, 寞 kur寞 niekuomet nebuvo duotas ai拧kus atsakymas, yra apie gyvenim膮 po mirties. Kas liks i拧 啪mogaus po mirties? Kas bus su manimi? 沤inome, kad niekas negali i拧vengti mirties ir kad daugyb臈 klausim懦 apie mirt寞 negali apsieiti be doryb臈s, kuri labiau u啪 visas kitas leid啪ia kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai 啪velgti toliau u啪 啪mogi拧k懦j懦 rib懦 鈥� tai yra vilties, nes viltis rei拧kia gyvenim膮, gyventi, 寞prasminti gyvenimo kelion臋, atrasti prie啪astis, leid啪ian膷ias pagr寞sti gyvenim膮 膷ia ir dabar, jo prasm臋, pa啪ym臈jo popie啪ius. Ta膷iau jis prid奴r臈, kad atsakymas 寞 klausim膮 apie krik拧膷ioni拧kosios gyvenimo kelion臈s tiksl膮 gali b奴ti neigiamas d臈l daugelio klaiding懦 impuls懦, ateinan膷i懦 i拧 pasaulio. Be to, galimas dalykas, jog baim臈 manyti, kad po 啪emi拧kosios kelion臈s n臈ra nieko, gali past奴m臈ti 啪monij膮 寞 nevilt寞. Jei n臈ra vilties doryb臈s, 啪lunga visos kitos ja besikliaunan膷ios doryb臈s, pa啪ym臈jo knygos pratarm臈je Pranci拧kus.

笔辞辫颈别啪颈耻蝉, be to, patikino, kad viltis n臈ra malon臈, kuri膮 turime vien d臈l 啪mogi拧k懦 nuopeln懦, o yra malon臈, kylanti i拧 tro拧kimo b奴ti laimingais. Kristaus mirties ir prisik臈limo d臈ka 拧i malon臈 艩ventosios Dvasios veikimu apsigyvena kiekvieno 啪mogaus 拧irdyje: 拧is tro拧kimas yra dievi拧kosios kilm臈s. Dievas j寞 寞dieg臈 啪mogaus 拧irdyje, kad patraukt懦 j膮 prie sav臋s, nes vien Dievas gali t膮 tro拧kim膮 patenkinti. Primin臋s  Katalik懦 Ba啪ny膷ios katekizmo mokym膮 apie J臈zaus 啪od啪iais pagr寞st膮 dievi拧k膮j膮 vilties doryb臋 popie啪ius pamin臈jo ir tai, k膮 pats para拧臈 prie拧 metus gegu啪臈s 9 d., 2025 met懦 Jubiliejaus skelbimo bul臈s Spes non confundit (鈥濾iltis neapgauna鈥�) (Rom 5, 5) 寞vade: 鈥濾isi viliasi. Kiekvieno 啪mogaus 拧irdyje gl奴di viltis kaip g臈rio tro拧kimas ir l奴kestis, net jei jis ne啪ino, k膮 atne拧 rytojus. Ta膷iau ateities nenusp臈jamumas kartais kelia prie拧taringus jausmus: nuo pasitik臈jimo iki baim臈s, nuo ramyb臈s iki nusivylimo, nuo tikrumo iki abejoni懦. Da啪nai susiduriame su nusivylusiais 啪mon臈mis, 啪velgian膷iais 寞 ateit寞 skepti拧kai ir pesimisti拧kai, tarsi niekas negal臈t懦 jiems suteikti laim臈s. Tegul Jubiliejus visiems b奴na proga atgaivinti vilt寞. Dievo 啪odis padeda mums surasti tam pagrind膮. Vadovaukim臈s tuo, k膮 apa拧talas Paulius ra拧臈 Romos krik拧膷ionims: viltis neapgauna!鈥� (Rom 5, 5). (SAK/Vatican News)