MAP

ʴDZ辱žܲ laimina audiencijos dalyvius 2025 vasario 14 d. ʴDZ辱žܲ laimina audiencijos dalyvius 2025 vasario 14 d.  (VATICAN MEDIA Divisione Foto)

ʴDZ辱žܲ Pranciškus prieš 65 metus davė vienuolinius įžadus

Šiomis dienomis popiežius Pranciškus, pirmasis Bažnyčios istorijoje popiežius jėzuitas ir pietų amerikietis, mini reikšmingas gyvenimo sukaktis. Ketvirtadienį, kovo 13-ąją, sueina dvylika metų nuo jo išrinkimo Romoje apaštalo šv. Petro įpėdiniu – Romos vyskupu ir popiežiumi.

Šios sukakties išvakarėse sukako dar viena popiežiaus – Jorge Mario Bergoglio – sukaktis: 65 metai nuo jo pirmųjų vienuolinių įžadų Jėzaus Draugijoje. 1960 m. kovo 12 d. duodamas įžadus J. M. Bergoglio, gimęs ir augęs migrantų iš Italijos šeimoje Argentinoje, dar nebuvo kunigas, tačiau jau buvo apsisprendęs siekti ne tik dvasininko pašaukimo, bet nutarė būti ir vienuoliu. Todėl duodamas įžadus prisiekė gyventi skaisčiai, atsisakydamas turtų ir būdamas klusnus savo vyresnybei. Beje, Jėzaus Draugija kiekvienam savo nariui primena, kad stojimas į jėzuitus reiškia papildomą įsipareigojimą visu gyvenimu elgtis taip, kaip Jėzus, nes Draugijos pavadinime yra Jėzaus vardas.

J. M. Bergoglio jautėsi šaukiamas į Jėzaus Draugiją, nors jo šeimos aplinkoje ir vėliau kai rengėsi konkrečiai atsiliepti į dvasininko pašaukimą, jautė stiprią kunigų saleziečių įtaką. Saleziečiai buvo jo pirmieji parapijos kunigai, lemtingą išpažintį, atvedusią į kunigystę, apie kurią ne kartą yra pasakojęs, jis atliko pas salezietį kunigą, kuris tarnavo jo gimtajame Buenos Airių kvartale, ir, kaip jo tėvai, buvo italų kilmės.

ʴDZ辱žܲ yra pasakojęs, kad jis kartą visai neplanuotai užėjo į bažnyčią ir, pamatęs klausykloje laukiantį kunigą, atliko išpažintį. Nuo tos akimirkos jam buvo aišku, kad savo gyvenimą paaukos kunigo tarnystei.

Be šių dviejų paminėtų sukakčių popiežius Pranciškus šiomis dienomis minėjo dar vieną sukaktį, nors ir neapvalią: 1958 m. kovo 11 d. J. M. Bergoglio įstojo į Jėzaus Draugiją Argentinos provincijoje. Beje, narystė Jėzaus Draugijoje nebuvo pirmasis J. M. Bergoglio pasirinkimas dvasinio pašaukimo kelyje. Būdamas jaunu chemijos laboratorijos techniku, aštuoniolikos metų J. M. Bergoglio po patirtos atsivertimo malonės įstojo į Buenos Airių arkivyskupijos kunigų seminariją, tačiau tik po kurio laiko panoro tapti jėzuitu.

Gerokai vėliau, jau tapęs Jėzaus Draugijos kunigu ir pasibaigus gana ilgam formacijos laikotarpiui, 1973 m. J. M. Bergoglio davė paskutinius iškilmingus įžadus, kurie be trijų pamatinių neturto, skaistumo ir klusnumo įžadų apima vien jėzuitams būdingą ketvirtąjį – paklusnumo popiežiui – įžadą. Dar tais pačiais iškilmingųjų įžadų davimo metais J. M. Bergoglio buvo išrinktas Argentinos jėzuitų provincijolu.

„Jėzuitas turi dirbti neprarasdamas ramybės, nepražiūrėdamas susitikimo su Viešpačiu ir neatsisakydamas poilsio. Pirmas veiklos įstatymas jėzuitams: daryti tai, ko kiti nedaro ar negali daryti. Antrasis: darbas neturi trukdyti artimam ryšiui su Viešpačiu. Trečiasis: darbas neturi atimti ramybės. Ketvirtasis: nemanyk, kad esi nepakeičiamas, nedaryk to, ką gali deleguoti kitiems“, – pažymėjo 2018 m. Vilniuje popiežius per susitikimą su vietinės Jėzuitų bendruomenės nariais.

1992 m. J. M. Bergoglio buvo paskirtas Buenos Airių arkivyskupijos vyskupu pagalbininku, 1997 m. – arkivyskupu koadjutoriumi, 1998 m. – arkivyskupu, 2001 m. – kardinolu ir 2013 m. kovo 13 d. buvo išrinktas Romos vyskupu-popiežiumi ir pasivadino Pranciškumi. (SAK / Vatican News)

2025 kovo 13, 11:12