MAP

Šv. Vincento Pauliečio įsteigta Misijų kongregacija mini 400 metų jubiliejų (1625-2025) Šv. Vincento Pauliečio įsteigta Misijų kongregacija mini 400 metų jubiliejų (1625-2025) 

ʴDZ辱žܲ pasveikino Šv. Vincento Pauliečio religinę šeimą

„Misijų kongregacijai rengiantis minėti savo įkūrimo IV šimtmetį, nuoširdžiai sveikinu jus, kongregacijos kunigus ir brolius bei visus didžiosios vincentiečių šeimos narius“, – rašo popiežius laiške, pasiųstame Misijų kongregacijos vyresniajam Tomažui Mavričiui, slovėnų kilmės argentiniečiui, o per jį – daugiau nei šimtui Šv. Vincento Pauliečio įkvėptų kunigų ir pasauliečių draugijų, vyrų ir moterų vienuolijų.

Galima priminti, kad šventasis gimė 1581 metais valstiečių šeimoje šiandieninėje Prancūzijoje, gavo išsilavinimą pas pranciškonus, 1600 metais priėmė kunigo šventimus, tada, galima būtų pasakyti, apie dešimt metų blaškėsi, keliavo, tarnavo šen bei ten. Jei liudijimai iš pirmojo jo gyvenimo tarpsnio kalba, kad kunigystė jam buvo tarsi profesija, leidžianti pramisti, tai nuo 1608 metų jis įžengė į gilaus vidinio atsivertimo etapą, į supanašėjimo su Kristumi etapą, kuris virto didžiule meile visiems kenčiantiems, visiems atsidūrusiems gyvenimo ir visuomenės paraštėse: našlaičiams, vargšams, kūno ir sielos ligoniams. Vincentas Paulietis greitai suprato, kad ilgalaikė, tvari ir veiksminga pagalba turi būti organizuota. 1617 metais jis, savo užsidegimu patraukęs pirmuosius sekėjus, įsteigė pirmąją artimo meilės darbų draugiją. 1625 metais jis įsteigė Misijų kongregaciją, kurios nariai pasiryžo dirbti ir gyventi tarp vargšų, kad padėtų jiems gauti duonos ne vien kūnui, bet ir dvasiai, 1633 metais Vincentas Paulietis įsteigė, padedamas Luisos de Marillac, taip pat būsimos šventosios, Artimo meilės dukterų kongregaciją. 1660 metais, kai ilgo ir vaisingo Vincento Pauliečio žemiškojo gyvenimo etapas baigėsi, jo sukurtos struktūros, galima pasakyti, veikė nacionaliniu lygiu, o jis pats pelnė artimo meilės milžino reputaciją. 

Tačiau, primena šventojo biografai, ne meilė žmonėms jį padarė šventu, bet meilė Dievui jį padarė vargstančiųjų tarnu. Darbas tarp jų šventajam buvo Viešpaties misijos tęsimas, kurią atlikdamas jis jautė didžiulį džiaugsmą, užkrėtusį ir kitus.

„Jūsų kongregacijos ištakos glūdi gilioje šv. Vincento Pauliečio asmeninėje patirtyje, „meilės ugnies“, kuri degė įsikūnijusio Dievo Sūnaus širdyje ir paskatino jį susitapatinti su vargšais ir atstumtaisiais, priėmime“, – pažymi popiežius laiške Misijų Kongregacijos vyresniajam. Anot Pranciškaus, šimtai misijų, daug ir gerai organizuotų artimo meilės darbų draugijų iš tiesų liudija šv. Vincento Pauliečio kunigiško uolumo dvasinį ir misijinį vaisingumą. 

Laiške paminimas kitas svarbus šventojo darbo ir veikimo laukas: 1628 metais tuometinio Bovė (Beauvais) vyskupo paragintas šv. Vincentas Paulietis ėmė darbuotis seminaristų ir kunigų formacijos srityje. Savo žemiškojo gyvenimo pabaigoje jis buvo prisidėjęs prie 20 seminarijų įsteigimo ir 12 000 jaunuolių bei vyrų formacijos tuo metu, kai Bažnyčia Prancūzijoje išgyveno būtinų pokyčių ir atsinaujinimo laikotarpį. 

Popiežiaus laiške paminimas dar vienas iš šv. Vincento Pauliečio charizmos gimusių draugijų ir vienuolijų vaisingumo ženklas – tai jų tarpe subrendę kiti šventieji ir palaimintieji. 

„IV šimtų metų sukakties proga dera apmąstyti dvasinį palikimą, apaštališkąjį uolumą ir pastoracinį rūpestį, kurį šv. Vincentas Paulietis perdavė visuotinei Bažnyčiai. Sąrašas tų, kurie per daugelį metų perėmė Vincento dvasingumą ir herojiškai juo gyveno, yra ilgas ir apima visus žemynus“, – rašo popiežius Pranciškus. Galima pridurti, kad oficialiai kanonizuotų ir beatifikuotų misionierių, kankinių, ištvermingų artimo meilės tarnų, vyrų ir moterų, dvasininkų, vienuolių, kunigų ir pasauliečių yra virš dvidešimties. Tarp jų – šv. Liudvikas Martinas, šventosios Teresės iš Lizjė, Bažnyčios mokytojos, tėvas. Jis taip pat buvo aktyvus Šv. Vincento Pauliečio draugijų narys, vienas draugijos Lizjė mieste narių steigėjų. Paskutinysis šiame garbingame sąraše – Janas Havlikas, slovakas, komunistinio režimo kankinys, miręs 1965 metais ir paskelbtas palaimintuoju 2024 rugpjūčio 31-ąją. 

Laišką popiežius Pranciškus baigia savo maldos ir artumo Misijų kongregacijai ir visiems Šv. Vincento Pauliečio religinės šeimos nariams užtikrinimu, linkėdamas, kad jie su tokiu pat uolumu, nuolankumu ir užsidegimu tarnauti Dievui tęstų savo steigėjo misiją, eitų jo parodytu keliu. 

Popiežiaus laiškas įsiterpia į Misijų kongregacijos 400 metų jubiliejaus minėjimą, kurį kongregacija pradėjo 2023 ir užbaigs 2025 metų balandžio 28–gegužės 1 dideliu renginiu Paryžiuje, kur yra šv. Vincento Pauliečio kapas. (RK / Vatican News)

2025 sausio 24, 16:15