ÐÓMAPµ¼º½

±Ê´Ç±è¾±±ðž¾±³Ü²õ: JÄ—zus mirÅ¡ta su mumis, nes mirÅ¡ta dÄ—l mÅ«sų

±Ê´Ç±è¾±±ðž¾±³Ü²õ pirmadienio, lapkriÄio 4-osios, rytÄ… aukojo MiÅ¡ias už mirusius kardinolus ir vyskupus. PranciÅ¡kus per MiÅ¡ias Å v. Petro bazilikoje meldÄ— VieÅ¡patį, kad mirÄ™ kardinolai ir vyskupai, paÅ¡aukti bÅ«ti apaÅ¡talų įpÄ—diniais, dabar galÄ—tų tapti jų amžinos bendrystÄ—s dalyviais. MiÅ¡ias su popiežiumi aukojo Romos kardinolai ir vyskupai. Popiežių prie altoriaus pavadavo vyskupų ordino kardinolai P. Parolinas, F. Arinze ir M. Ouellet.

±Ê´Ç±è¾±±ðž¾±³Ü²õ MiÅ¡ių homilijoje dalijosi mintimis apie nukryžiuoto JÄ—zaus nuoÅ¡irdų rÅ«pinimÄ…si kitu iki pat paskutiniojo atodÅ«sio, pagal MiÅ¡ių skaitinį iÅ¡ Luko Evangelijos. Jame kalbama apie su JÄ—zumi ant Golgotos nukryžiuoto nusikaltÄ—lio praÅ¡ymÄ…, kad JÄ—zus prisimintų jį, kai nueis į savo karalystÄ™, ir JÄ—zaus užtikrinimÄ…, kad dar tÄ… paÄiÄ… dienÄ… su juo bus rojuje. 

Pasak PranciÅ¡kaus, galime įvairiais bÅ«dais prisiminti žmones ir dalykus: patirtÄ… neteisingumÄ…, nuoskaudas, draugus ir prieÅ¡us. KokiÄ… vietÄ… jie užima mÅ«sų Å¡irdyje, klausÄ— popiežius. Kaip prisimename tuos, su kuriais susitikome gyvenime kelyje? Juos teisiame, skirstome? Ar priimame?

PraÅ¡ydamas, kad JÄ—zus jį prisimintų, nukryžiuotas nusikaltÄ—lis praÅ¡o JÄ—zaus, kad priimtų jį į savo Å¡irdį. Jis savo skausmo kupinÄ… praÅ¡ymÄ… pavertÄ— malda: „JÄ—zau, priimk mane į savo Å¡irdį!“ Jis to prašė ne dejuojanÄiu nugalÄ—to žmogaus balsu, o vilties kupinu tonu. Tai yra viskas, ko trokÅ¡ta nusikaltÄ—lis, kuris mirÅ¡ta kaip mokinys: jis ieÅ¡ko mylinÄios Å¡irdies. Ir VieÅ¡pats taip, kaip visuomet, iki galo iÅ¡klauso nusikaltÄ—lio maldos. Skausmo perverta Kristaus Å¡irdis atsiveria pasauliui iÅ¡ganyti - jo Å¡irdis yra atvira, ne uždara, mirÅ¡tantis JÄ—zus iÅ¡klauso mirÅ¡tanÄiojo balsÄ…. Å itaip JÄ—zus mirÅ¡ta su mumis, nes jis mirÅ¡ta dÄ—l mÅ«sų. „MirÅ¡ta su mumis, nes mirÅ¡ta dÄ—l mÅ«sų“, – pakartojo popiežius.

„Kreipdamiesi į Dievo Å¡irdį, visų laikų žmonÄ—s gali gyventi viltimi, kad bus iÅ¡ganyti, nors, pasak IÅ¡minties knygos, „kvailų žmonių akimis atrodÄ—, kad jie mirÄ— (IÅ¡m 3). TaÄiau VieÅ¡paties atmintis sergi visÄ… istorijÄ…. Jis â€“ atjautus teisÄ—jas, kupinas gailestingumo“, â€“ priminÄ— popiežius, pakvietÄ™s visus MiÅ¡ių dalyvius melsti už per pastaruosius metus mirusius kardinolus ir vyskupus.   

„Jie buvo pavyzdingi VieÅ¡paties kaimenÄ—s ganytojai. TebÅ«na jiems skirta sÄ—dÄ—ti prie PrisikÄ—lusio VieÅ¡paties stalo po to, kai žemÄ—je dalijosi jo GyvybÄ—s duona. Jie mylÄ—jo BažnyÄiÄ…. Kiekvienas savaip, taÄiau jie mylÄ—jo BažnyÄiÄ…. Melskime, kad jie amžinai džiaugtųsi Å¡ventųjų draugija. Su tvirta viltimi ir mes laukiame, kada galÄ—sime kartu su jais džiaugtis Rojuje. JÄ—zau, prisiminki mus!“ â€“ meldÄ— MiÅ¡ių homilijoje popiežius, paprašęs jų dalyvių kartu su juo dar tris kartus pakartoti maldavimÄ…: „JÄ—zau, prisiminki mus!“ (SAK / Vatican News)

2024 lapkriÄio 04, 13:04