Lotynų Amerikos Bažnyčia prieš taršias kasyklas: „Vanduo vertingesnis už auksą“
Ekvadoro Bolivaro provincijoje policija neseniai negailestingai nuslopino taikius bendruomenių protestus, kuriais siekta ginti vandenį, žemę ir gyvybę, nes kasyba tame regione užteršė upes. „Vanduo vertingesnis už auksą“ – toks buvo jų šūkis. Prieš kelias savaites Peru, Cajamarkos regione, aštuonių šimtų žmonių kaimelio poreikius patenkinantys šaltinių vandenys vieną rytą staiga buvo visiškai užteršti dėl kasybos bendrovės „Yanacocha“, kuriai priklauso didžiausia Pietų Amerikoje aukso kasyklos koncesija, veiklos. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip Lotynų Amerikos bendruomenės kenčia nuo taršių, invazinių kasybos projektų, keliančių realią grėsmę pačių bendruomenių egzistencijai.
Atsižvelgdami į šiuos bendruomenių iššūkius, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono vyskupų taryba (CELAM) ir žemyno ekumeninis tinklas „Bažnyčia ir kasyba“ kartu parengė dokumentą „Katalikų Bažnyčios pastoracinės gairės kasybos veiklos akivaizdoje“. Jis yra neseniai Panamoje vykusio dvidešimties vyskupų susitikimo, kuriame dalyvavo ir Tarnystės integraliam žmogaus vystymuisi dikasterija, rezultatas. Dikasterijos prefektas kard. Michaelas Czerny atsiuntė vaizdo žinią, kurioje ragina nuo žodžių pereiti prie darbų ir linki, kad šios gairės būtų dar vienas Katalikų Bažnyčios įsipareigojimo ginti bendrus namus ženklas.
Bažnyčių įsipareigojimą taip pat įkvepia nukentėjusiųjų figūros, pavyzdžiui Juanas Lopezas, nužudytas prieš dešimt dienų Hondūre. Jis buvo vyskupijos socialinės pastoracijos ir ekologinės pastoracijos koordinatorius. Juanas sujungė du dalykus: tikėjimą ir socialinį įsipareigojimą, vadovavosi enciklika „Laudato si‘“, suprato, kad ekologinė ir socialinė krizė yra vienas ir tas pats dalykas.
(Ž/)