JAV kardinolas Nagasakyje: branduolinis atgrasymas neatneš taikos
Pasak kardinolo, prieš aštuonis dešimtmečius priimtas sprendimas panaudoti atomines bombas pažeidė tiek krikščioniškąją moralinę tradiciją, tiek ir tarptautinę teisę, kuri reikalauja per karą skirti civilius nuo tiesioginių karo veiksmų dalyvių. Vis dėlto, pastebėjo kardinolas, prezidento Trumano priimtas sprendimas panaudoti atominį ginklą nebuvo pirmas atvejis, kai masinės atakos nukreipiamos prieš civilius. Jau buvo įsigalėjusi praktika be atodairos bombarduoti Vokietijos miestus. Kardinolas priminė Dresdeno atvejį, kai 1945 metų pradžioje sąjungininkų bombos sulygino šį miestą su žeme, o absoliuti aukų dauguma buvo civiliai gyventojai. Panašiai buvo bombarduojami ir Japonijos miestai. Atominių bombų numetimas ant Hirosimos ir Nagasakio buvo ne karinė būtinybė, bet strateginis sprendimas paveikti priešo psichologiją. Hirosima ir Nagasakis buvo pasirinkti todėl, kad daugelis kitų miestų jau buvo smarkiai nuniokoti – psichologinis bombų poveikis būtų mažesnis, jei jos būtų numestos ant jau sugriautų miestų.
1945 m. buvo aiškinama, kad atominis ginklas buvo panaudotas siekiant priversti priešą kapituliuoti ir kuo greičiau užbaigti karą. Tuo metu dauguma amerikiečių sutiko su tokiu aiškinimu. Per aštuoniasdešimt metų, praėjusių nuo lemtingų atominės bombos sprogimų, JAV visuomenės nuomonė šiuo klausimu pasikeitė, tačiau ir šiandien vis dar yra nedidelė amerikiečių mažuma, mananti, kad prezidento Trumano sprendimas buvo teisingas.
Šiandien vykstančių karų kontekste vėl pasigirsta pavojingų ir neatsakingų užuominų, kad galėtų būti panaudoti ir atominiai ginklai. Sustojo prieš kelis dešimtmečius prasidėjęs branduolinio nusiginklavimo procesas, vėl kalbama apie atominius ginklus kaip veiksmingą atgrasymo priemonę, o tokios valstybės kaip Iranas neslepia noro tapti vadinamojo „branduolinių valstybių klubo“ narėmis.
Pasak Čikagos arkivyskupo, tai reikalauja platesnių ir gilesnių apmąstymų apie mūsų atsakomybę už taiką. Pirmenybė turi būti skiriama ne samprotavimams apie teisingą karą, bet principinei krikščioniškai nesmurto pozicijai. Branduolinis atgrasymas niekada negalės užtikrinti taikos tarp tautų. Ją galima sukurti tik solidarumu, tikru vystymusi ir žmogaus teisėmis grindžiama tarptautinių santykių etika.
Kardinolas Blase’as Cupichius yra įsitikinęs, kad būtent Jungtinės Amerikos Valstijos, kaip vienintelė šalis, kuri karo metu panaudojo branduolinius ginklus, turi ypatingą pareigą siekti tokios tarptautinės tvarkos, kuri nebūtų grindžiama branduoliniu atgrasymu. Tačiau tai nebus įmanoma, jei Amerika vykdys neoizoliacionistinę užsienio politiką, kurios, atrodo, šiandien nori kai kurie Jungtinių Valstijų gyventojai.
Žmonės visame pasaulyje turi teisę reikalauti taikos ir teisingos lyderystės iš šalių, kurios turi ginklų arsenalą, keliantį grėsmę mūsų planetos gyvybei, sakė kardinolas. (jm / Vatican News)