Hirosima ir Nagasakis po a?tuoniasde?imties met?: i?gyvenusi?j? kalt?
1945 m. rugpjū?io 6 ir 9 d. atomin?s bombos ne tik nuniokojo Japonijos miestus Hirosim? ir Nagasak?, bet ir sukūr? nauj? pilie?i? kategorij? - hibaku?a, pa?od?iui ??mon?s, nukent?j? nuo bombos“. ?i? i?gyvenusi?j? tragedija nesibaig? radiacija ir fiziniais su?alojimais, v?liau juos i?tiko antroji, ne ma?iau pra?ūtinga bomba: Japonijos visuomen?, kuri tur?jo juos priimti ir remti, juos socialiai marginalizavo.
Hibaku?a diskriminacija buvo ?si?aknijusi giliuose japon? kultūriniuose ?sitikinimuose, ypa? budistin?je karmos sampratoje, pagal kuri? kan?ia niekada nebūna atsitiktin?, bet yra ankstesniuose gyvenimuose atlikt? veiksm? pasekm?. Tod?l hibaku?a buvo suvokiami ne kaip nekaltos karo tragedijos aukos, bet kaip asmenys, ?mokantys“ u? praeities klaidas.
Hibaku?a sunkiai rasdavo darb?, jie negal?jo dalyvauti tradicin?se sutartose santuokose, i? j? vaik? mokykloje buvo ty?iojamasi. Daugelis j? buvo priversti sl?pti savo tapatyb?, netgi atsisakyti specializuotos medicinin?s prie?iūros, kad nebūt? ?pa?enklinti“ kaip hibaku?a.
?ioje atskirties aplinkoje Nagasakio Katalik? Ba?ny?iai teko lemiamas vaidmuo kovojant su diskriminacija. Arkivyskupas emeritas Josephas Mitsuaki Takami, pats i?gyven?s bombardavim?, tapo pagrindine ?ios kovos su prietarais figūra. ?Mūs? tik?jimas mus moko, kad kan?ia niekada n?ra dievi?koji bausm? u? ankstesnes nuod?mes, bet galimyb? parodyti Dievo meil? rūpinantis vieni kitais“, – sako arkivyskupas. Ba?ny?ia Nagasakyje organizavo globos programas, specializuotus gydymo centrus ir kūr? erdves, kuriose hibaku?a gal?jo jaustis priimti be i?ankstinio nusistatymo. Arkivyskupas Takami pasakoja, kad ?e?tajame ir septintajame de?imtmetyje net kai kurie katalik? tikintieji vengdavo fizinio kontakto per Eucharistijos ?ventim?. Prover?is ?vyko palaipsniui per ?vietim? ir tiesiogin? liudijim?. Ba?ny?ia skatino rengti susitikimus, kuriuose katalikai hibaku?a gal?jo papasakoti savo istorijas, taip normalizuodama j? buvim? bendruomen?je. Kunigai ir katechetai buvo mokomi prie?intis prietarams, pateikiant tiksli? mokslin? informacij?, taip parodant, kad krik??ioni?kas solidarumas taip pat reikalauja ?ini? ir racionalumo. Tai buvo ne tik dvasin?, bet ir kultūrin? u?duotis: reik?jo pad?ti Japonijos visuomenei ?veikti ?imtme?ius puosel?tus ?sitikinimus, siejan?ius kan?i? su asmenine kalte, ir pakeisti juos visuotin?s u?uojautos vizija.
?iandien, pra?jus a?tuoniasde?im?iai met? po bombardavim?, kova su hibaku?a diskriminacija t?siasi, nors ir kitomis formomis. J? istorija mus moko, kad socialin? atskirtis gali būti tokia pat pra?ūtinga kaip ir fiziniai su?alojimai, ta?iau taip pat parodo, kad u?uojauta ir pri?mimas gali nugal?ti giliai ?si?aknijusius prietarus.
(D?/Avvenire)
