MAP

Carlo Calcagni Carlo Calcagni  Vilties istorijos

Parolimpinis čempionas susitinka su kaliniais: „Gyvenimas yra dovana“

Liga ir kalėjimas gali virsti viltimi. Susitikime „Gyvenimo dovana“ pulkininkas Carlo Calcagni iš karto užmezgė ryšį su kaliniais, palygindamas savo ligos būklę su jų asmeninės laisvės atėmimu.

Italijos kariuomenės pulkininkas, tapęs neįgaliu per taikos misiją, parolimpinis atletas ir čempionas, susitiko su Emilijos Redžo kalėjimų kaliniais menininkės Anna Protopapa surengto projekto „Liberi Art“ renginio metu. Jis kaliniams sakė: „Mes nesame mūsų kančia. Perkeiskite savo būklę į viltį“.

„Jokia liga neapibrėžia žmogaus amžinai.“ Taip Carlo Calcagni pradėjo savo susitikimą su Emilijos Redžo kalėjimų kaliniais, nešdamas šviesos ir vilties žinią. Tapęs neįgaliu per taikos misiją jis atnaujino santykius su senu draugu – dviračiu – ir tapo parolimpinės atletikos čempionu. Gerindamas rekordą po rekordo, jis tapo pavyzdžiu, kaip visada galima atsistoti ant kojų ir kad visada yra viltis. To mus moko ir Šventieji metai, kuriuos švenčiame.

Carlo Calcagni
Carlo Calcagni   (Carlo Calcagni)

Liga ir kalėjimas gali virsti viltimi. Susitikime „Gyvenimo dovana“ pulkininkas Carlo Calcagni iš karto užmezgė ryšį su kaliniais, palygindamas savo ligos būklę su jų asmeninės laisvės atėmimu: „Ir aš, ir jie gyvename kalėjime, – sakė jis Vatikano žiniasklaidai. – Aš gyvenu kūne, kuris man kasdien kelia skausmą. Kaip ir jie, aš žinau ribotumą, bejėgiškumo jausmą ir norą pabėgti, bet tikroji laisvė yra ne fizinė, o vidinė, dvasinė, ir ji pasiekiama nepasidavus realybei, o sąmoningai ir su meile ją paverčiant viltimi.“

Susitikimo metu kaliniai uždavė pulkininkui daug klausimų apie jo istoriją ir apdovanojo savo kurtomis dovanomis kalėjime vykusių meninių dirbtuvių metu: karinio sraigtasparnio miniatiūra, skirta prisiminti šlovingą Calcagni praeitį, paveikslu pavadinimu „Nemirtingasis“, bet svarbiausia – iš medžio išdrožtu delfinu – gyvūnu, kuris pulkininkui labai brangus. „Delfinas yra nuostabus stiprybės, džiaugsmo ir atgimimo simbolis, – atskleidžia jis, – jis gyvena jūroje, kuri, priklausomai nuo progos, gali būti audra arba lopšys, kaip ir gyvenimas. Matyti tokį gražų, nulipdytą tiek daug kentėjusių rankų, buvo labai reikšminga ir jaudinanti.“

Tai ne pirmas kartas, kai  pulkininkas Calcagni lankosi kalėjime: „Mane labai stebina kalinių žmogiškumas, jų troškimas diskutuoti, klausytis ir, svarbiausia, būti laikomiems žmonėmis, o ne skaičiais. Tame kambaryje tarp manęs ir jų nebuvo jokių barjerų, o širdys, ieškančios tiesos ir stiprybės“. Jis liudijo, kad stengiasi  nesustoti, patirti emocijas, aistras, atiduoti save kitiems nieko neprašydamas mainais, atleisti sau ir kitiems. „Kiekvieną dieną ieškau prasmės tame, kas man nutiko, ir randu ją tik prisimindamas savo misiją, kuri kiek pasikeitė – jei anksčiau gelbėjau žmonių gyvybes sraigtasparniu, tai šiandien tai darau savo liudijimu, kad niekada nereikia pasiduoti, o visada keltis ir pradėti iš naujo“, – sako pulkininkas.

(DŽ / Vatican News)

2025 liepos 02, 14:05