Slov?nijos vyskupai kvie?ia pagaliau oriai palaidoti tūkstan?ius pokario auk?
Ji paūm?jo 2022 metais, prista?ius bendro kapo Ko?evski Rogo plynauk?t?je – Jama pod Macesnovo Gorico – kasin?jimus. Kapaviet? – tai nuo?alioje mi?kingoje ir uol?toje vietov?je gamti?kai susiformavusi didel? duob?, kurioje tyr?jai atrado daugiau 3450 ?moni? palaik?.
Karas Europoje baig?si 1945 m. gegu??s 8-?j?. Ta?iau komunist? partizanai, susij? su Josipo Brozo Tito, v?liau vadovavusiu Jugoslavijos re?imui iki pat mirties 1980 metais, partizaniniu jud?jimu, pasinaudojo pokario suirute, kad atsikratyt? visais prie?ais ar galimomis kliūtimis būsimiems planams: ne vien fa?istini? re?im? kolaborantais, karo belaisviais, bet ir civiliais, ?skaitant aktyvius katalikus, buvusius savivald? tarnautojus, mokytojus, ūkininkus. Tais, kuriuos ?tar? nepaklusnumu j? socialistinei ir ateistinei programai. 1945 gegu??s – rugs?jo m?nesiais buvo nu?udyta daugyb? ?moni?. Slov?nijoje suskai?iuota apie 700 masini? kapavie?i?, daug i? j? n?ra detaliau i?tirtos, jose, sp?jama, gali gul?ti iki 100 000 auk?.
Ataskaita apie Jama pod Macesnovo Gorico kapaviet? atskleid? egzekucij? ?iaurum? – ?imtai ?moni? vienas po kito buvo vedami prie duob?s kra?to, suvarpomi kulkomis, nustumiami ?emyn, ant j? ver?iami nauji kūnai. U?baigus egzekucijas, ant daugiau nei trij? tūkstan?i? lavon? kalno buvo u?mesta daugyb? sprogmen?, kad jie tapt? nebeatpa??stami ir kad būt? u?versti duob?s kra?t? akmenimis ir ?em?mis. Atskleista itin dramati?ka aplinkyb? – keliasde?imt auk?, i? karto ne?uvusi? nuo kulk?, sugeb?jo nu?liau?ti ? nedidel? ?onin? tunel?. Visi v?liau mir? tamsoje nuo ?aizd?, u?tro?k?, nuo bado. Dalis auk? buvo karo belaisviai-kariai, rams?iai ir ramentai rodo, kad daug i? j? buvo su?eisti. Tarp auk? – karo atblok?ti serbai ar kroatai, ne?tik? komunistams, ir daugyb? slov?n? civili?, tarp kuri? daug jaun? vaikin? – atrenkant egzekucijai aukas berniukai nuo keturiolikos met? am?iaus buvo prilyginami suaugusiems vyrams. Tyrin?tojai atkas? daug kry?eli?, ikon?li?, ro?ini?.
Jugoslavijos komunistinis re?imas sl?p? ir steng?si neprisiminti savo partizan?, i? kuri? ne vienas v?liau ?jo svarbias visuomenines ar vadovaujan?ias pareigas, ?vykdyt? nusikaltim? ir apie juos liudijan?i? bendr? kap?. Ta?iau i? ?moni? atminties jie nei?nyko – ?lugus komunist? santvarkai, 1990 metais ka?kas prie Jama pod Macesnovo Gorico kapaviet?s pastat? kry?i?, kaip ir prie netoliese esan?io kito didelio bendro kapo – Jama pod Krenom. Ta?iau ry?tas atlikti kapaviet?s tyrim? subrendo tik po trij? de?imtme?i?. Vis tik visuomen?je iki ?iol nesutariama d?l istorinio ?i? nusikaltim? ?vertinimo, d?l budeli? ?vardijimo, d?l auk? ?am?inimo ir perlaidojimo. I?kalbingai apie tai byloja tai, kad 2022 metais viena vyriausyb? ?steig? Nacionalin? komunistin?s prievartos auk? dien?, o 2023 metais, jau kita, j? panaikino.
K? apie tai sako Slov?nijos ganytojai? 2023 met? bir?el? Novo Mesto vyskupas Andrejus Saje – Ko?evski Rogo plynauk?t?je esantys bendri kapai patenka ? jo vyskupijos teritorij? – aukojo specialias Mi?ias u? pokario smurto aukas ir u? susitaikym?. Homilijoje jis citavo popie?iaus Pranci?kaus enciklikos Fratelli tutti pastab?, kad atleidimas negali būti i?gaunamas j?ga ar paliepimu. Tai asmeni?kas, vidinis ir laisvas veiksmas, kuris turi subr?sti. Antra vertus, jei norime sveikos ateities, reikia sudaryti s?lygas atleidimui bei susitaikymui, j? remti, j? skatinti. ?Mald? u? susitaikym? būtinai turi lyd?ti istorini? fakt? nustatymas ir ?alos atlyginimas. Teisingumas ne?manomas be nusikaltim? pasmerkimo ir garbingo ekshumuot? auk? palaik?, turin?i? prigimtin? teis? ? kap? ir vard?, palaidojimo“, – pridūr? vyskupas.
?i nuostata pakartojama ir 2025 gegu??s 21 d. Slov?nijos katalik? vyskup? konferencijos parei?kime, kuriame kvie?iama s??iningai pripa?inti vis? form? smurt? ir ?mog?udystes, kad ir kas tai būt? dar?s; pagarbiai palaidoti ar perlaidoti visus ?uvusius; susitarti d?l vis? ?iauriai nu?udyt? auk? paskutinio poilsio vietos – vyskup? nuomone, tai gali būti istorin?s ?ale kapin?s Liublianoje; skatinti nepriklausomus istorinius tyrimus ir sutarim? d?l istorini? fakt? – ne ideologiniais tikslais, o siekiant visapusi?ko praeities supratimo; ugdyti, ypa? tarp jaun? kart?, taikos, pagarbos ?mogaus orumui ir tautin?s santarv?s nuostatas; ?engti konkre?ius susitaikymo ir pasitik?jimo vienas kitu ?ingsnius – rengti bendrus min?jimus, statyti atminimo paminklus.
?Norime susitaikymo, kuris būt? ne u?mir?imas ar nutyl?jimas, bet nuo?irdus visos tiesos ie?kojimas, pripa??stantis visas kan?ios formas ir nei?kraipantis istorijos. Tik tiesa mus i?laisvins (?r. Jn 8, 32). [...] Meld?iame Diev?, istorijos Vie?pat?, vesti mus tiesos, susitaikymo ir taikos keliu“, – ra?o slov?n? ganytojai. (RK / Vatican News)
