80-osios karo pabaigos metinės paminėtos Londone ir Berlyne
2025 m. gegužės 8-osios nacionaliniai minėjimai Londone prasidėjo Vestminsterio abatijoje, priklausančioje Anglikonų Bažnyčiai. Apeigose dalyvavo Jungtinės Karalystės karališkoji šeima, ministras pirmininkas, daug garbingų kviestinių svečių, įskaitant Bažnyčių ir religinių bendruomenių atstovus. Tarp jų – Velso, Anglijos ir Škotijos katalikų atstovai, Škotijos, Presbiterijonų, Metodistų, Koptų Ortodoksų ir Graikų Ortodoksų Bažnyčių, taip pat Laisvųjų Bažnyčių delegatai. Greta jų – trijų judaizmo atšakų rabinai, džainistų, zaroastrų, hinduistų, sikhų, budistų, sunitų ir šiitų musulmonų bendruomenių atstovai, taip pat krikščioniškų ir tarpreliginių organizacijų nariai.
Apeigos buvo pradėtos malda, kuri Vestminsterio abatijoje buvo sukalbėta prieš 80 metų, 1945 gegužės 8-ąją sužinojus apie ilgai lauktą baisaus ir ilgo karo pabaigą, nacistinei Vokietijai pasirašius kapituliacijos aktą.
„Atmink, Viešpatie, visus drąsiuosius ir gyvenusius tiesoje, kurie mirė garbinga mirtimi ir iškeliavo su viltimi prisikelti amžinajam gyvenimui. Šloviname tavo šventąjį vardą už jų neprilygstamos drąsos dovaną. Dėkojame tau, kad jų kova baigta, kad jų sielvartas nuramintas ir visos sunkios žaizdos užgydytos. Meldžiame tave, kad drąsiųjų gyvybių auką vainikuotum savo mylinčiu gailestingumu. Suteik jiems savo amžinąją ramybę, o visiems liūdintiems – savo tobulos paguodos palaiminimą. To prašome vardan to, kuris mirė ir prisikėlė už mus visus, tavo Sūnaus, mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus. Amen.“
Jungtinėje Karalystėje yra kita bažnyčia, kuri liudija apie II Pasaulinio karo paliktas žaizdas, tuo pat metu – ir pastangas jas gydyti pokario dešimtmečiais – tai nuogos Koventrio miesto katedros sienos. XIV ir XV amžiais iškilusi Šv. Mykolo bažnyčia iš pradžių tarnavo kaip parapijos centras, po Reformacijos tapo Anglikonų Bažnyčios nuosavybe, o XX amžiaus pradžioje įgijo katedros titulą ir tapo Koventrio anglikonų vyskupo sostu. Nors, kaip minėta, ji statyta kaip paprasta bažnyčia, išsiskyrė savo dydžiu ir puošnumu. Jos smailė siekė 87 metrus ir nusileidžia tik kitoms dviem krašto katedroms.
1940 metų lapkričio 14 dieną nacistinės Vokietijos karinės oro pajėgos surengė itin didelį ir pražūtingą antpuolį prieš Koventrio miestą. Jų taikinys buvo ne vien metalo industrijos įmonės, siekiant suduoti smūgį britų gynybos pramonei, bet ir pats miestas: žuvo pusšešto šimto žmonių, du trečdaliai namų – 43 000 – nukentėjo nuo bombų, kurios neaplenkė nė katedros. Sunaikinta viduramžių katedra tapo karo sėjamos mirties ir barbarizmo simboliu. Iš čia 1940 metų kalėdinę laidą transliavo visuomeninis transliuotojas BBC, čia vėliau apsilankė premjeras Winstonas Churchillis. Tačiau Apvaizda lėmė, kad katedra tapo ne vien griovimo, bet ir naujo gyvenimo simboliu.
Po 1940 lapkričio atakos sukrėsti Koventrio katedros ir kiti miesto dvasininkai atėjo apžiūrėti žalos. Katedros klebonas Dickas Howardas spontaniškai ant vienos tebestovinčios sienos išbraižė vienus iš paskutinių Jėzaus žodžių, skirtų jo budeliams – „Tėve, atleisk“. Kitas dvasininkas – Arthuras Wales – nuo žemės surinko kelias vinis iš viduramžiškų stogo konstrukcijų ir surišo jas į kryželį – pirmąjį iš daugelio.
1947 metais Koventrio katedros klebonas Dickas Howardas ir grupelė kitų nuvyko į Vokietijos uostamiestį Kylį, kuris karo metu taip pat buvo subombarduotas, įskaitant ir protestantišką Šv. Mikalojaus bažnyčią. Susitikime tarp griuvėsių britų dvasininkas sakė, kad nenori gyventi kerštu ir neapykanta, nori pasaulio pagal Kristų. Kaip tokio troškimo ženklą, jis Vokietijos miesto žmonėms padovanojo iš Koventrio katedros vinių padarytą kryžių. Vėliau, su tokia pačia vilties, draugystės ir susitaikymo intencija buvo padovanota šimtai kitų panašių kryžių, o 1976 metais jų savininkai net įsteigė ekumeninę „Vinių kryžių draugiją“.
Vienas iš Koventrio katedros vinių surištas kryžius yra ir Berlyno memorialinėje Kaizerio Vilhelmo bažnyčioje, priklausančioje liuteronams. Kaip ir Koventrio katedra, per II pasaulinį karą sugriauta bažnyčia tyčia nebuvo atstatyta, kad ateities kartoms primintų karo baisumus ir Vokietijos nacistinio režimo atsakomybę.
Gegužės 8-ąją dieną joje vyko ekumeninės apeigos, kuriose dalyvavo krašto prezidentas, naujasis kancleris, britų, lenkų ir austrų delegacijos. Dalyvavo ir Koventrio katedros pasiuntinys. Pamaldas vedė Vokietijos Evangelikų Bažnyčios tarybos pirmininkė vyskupė Kirsten Fehrs, pamokslą sakė Vokietijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas vyskupas Georgas Batzingas.
(RK / Vatican News)