80-osios karo pabaigos metin?s pamin?tos Londone ir Berlyne
2025 m. gegu??s 8-osios nacionaliniai min?jimai Londone prasid?jo Vestminsterio abatijoje, priklausan?ioje Anglikon? Ba?ny?iai. Apeigose dalyvavo Jungtin?s Karalyst?s karali?koji ?eima, ministras pirmininkas, daug garbing? kviestini? sve?i?, ?skaitant Ba?ny?i? ir religini? bendruomeni? atstovus. Tarp j? – Velso, Anglijos ir ?kotijos katalik? atstovai, ?kotijos, Presbiterijon?, Metodist?, Kopt? Ortodoks? ir Graik? Ortodoks? Ba?ny?i?, taip pat Laisv?j? Ba?ny?i? delegatai. Greta j? – trij? judaizmo at?ak? rabinai, d?ainist?, zaroastr?, hinduist?, sikh?, budist?, sunit? ir ?iit? musulmon? bendruomeni? atstovai, taip pat krik??ioni?k? ir tarpreligini? organizacij? nariai.
Apeigos buvo prad?tos malda, kuri Vestminsterio abatijoje buvo sukalb?ta prie? 80 met?, 1945 gegu??s 8-?j? su?inojus apie ilgai laukt? baisaus ir ilgo karo pabaig?, nacistinei Vokietijai pasira?ius kapituliacijos akt?.
?Atmink, Vie?patie, visus dr?siuosius ir gyvenusius tiesoje, kurie mir? garbinga mirtimi ir i?keliavo su viltimi prisikelti am?inajam gyvenimui. ?loviname tavo ?vent?j? vard? u? j? neprilygstamos dr?sos dovan?. D?kojame tau, kad j? kova baigta, kad j? sielvartas nuramintas ir visos sunkios ?aizdos u?gydytos. Meld?iame tave, kad dr?si?j? gyvybi? auk? vainikuotum savo mylin?iu gailestingumu. Suteik jiems savo am?in?j? ramyb?, o visiems liūdintiems – savo tobulos paguodos palaiminim?. To pra?ome vardan to, kuris mir? ir prisik?l? u? mus visus, tavo Sūnaus, mūs? Gelb?tojo J?zaus Kristaus. Amen.“
Jungtin?je Karalyst?je yra kita ba?ny?ia, kuri liudija apie II Pasaulinio karo paliktas ?aizdas, tuo pat metu – ir pastangas jas gydyti pokario de?imtme?iais – tai nuogos Koventrio miesto katedros sienos. XIV ir XV am?iais i?kilusi ?v. Mykolo ba?ny?ia i? prad?i? tarnavo kaip parapijos centras, po Reformacijos tapo Anglikon? Ba?ny?ios nuosavybe, o XX am?iaus prad?ioje ?gijo katedros titul? ir tapo Koventrio anglikon? vyskupo sostu. Nors, kaip min?ta, ji statyta kaip paprasta ba?ny?ia, i?siskyr? savo dyd?iu ir puo?numu. Jos smail? siek? 87 metrus ir nusileid?ia tik kitoms dviem kra?to katedroms.
1940 met? lapkri?io 14 dien? nacistin?s Vokietijos karin?s oro paj?gos sureng? itin didel? ir pra?ūting? antpuol? prie? Koventrio miest?. J? taikinys buvo ne vien metalo industrijos ?mon?s, siekiant suduoti smūg? brit? gynybos pramonei, bet ir pats miestas: ?uvo pus?e?to ?imto ?moni?, du tre?daliai nam? – 43 000 – nukent?jo nuo bomb?, kurios neaplenk? n? katedros. Sunaikinta viduram?i? katedra tapo karo s?jamos mirties ir barbarizmo simboliu. I? ?ia 1940 met? kal?din? laid? transliavo visuomeninis transliuotojas BBC, ?ia v?liau apsilank? premjeras Winstonas Churchillis. Ta?iau Apvaizda l?m?, kad katedra tapo ne vien griovimo, bet ir naujo gyvenimo simboliu.
Po 1940 lapkri?io atakos sukr?sti Koventrio katedros ir kiti miesto dvasininkai at?jo ap?iūr?ti ?alos. Katedros klebonas Dickas Howardas spontani?kai ant vienos tebestovin?ios sienos i?brai?? vienus i? paskutini? J?zaus ?od?i?, skirt? jo budeliams – ?T?ve, atleisk“. Kitas dvasininkas – Arthuras Wales – nuo ?em?s surinko kelias vinis i? viduram?i?k? stogo konstrukcij? ir suri?o jas ? kry?el? – pirm?j? i? daugelio.
1947 metais Koventrio katedros klebonas Dickas Howardas ir grupel? kit? nuvyko ? Vokietijos uostamiest? Kyl?, kuris karo metu taip pat buvo subombarduotas, ?skaitant ir protestanti?k? ?v. Mikalojaus ba?ny?i?. Susitikime tarp griuv?si? brit? dvasininkas sak?, kad nenori gyventi ker?tu ir neapykanta, nori pasaulio pagal Krist?. Kaip tokio tro?kimo ?enkl?, jis Vokietijos miesto ?mon?ms padovanojo i? Koventrio katedros vini? padaryt? kry?i?. V?liau, su tokia pa?ia vilties, draugyst?s ir susitaikymo intencija buvo padovanota ?imtai kit? pana?i? kry?i?, o 1976 metais j? savininkai net ?steig? ekumenin? ?Vini? kry?i? draugij?“.
Vienas i? Koventrio katedros vini? suri?tas kry?ius yra ir Berlyno memorialin?je Kaizerio Vilhelmo ba?ny?ioje, priklausan?ioje liuteronams. Kaip ir Koventrio katedra, per II pasaulin? kar? sugriauta ba?ny?ia ty?ia nebuvo atstatyta, kad ateities kartoms primint? karo baisumus ir Vokietijos nacistinio re?imo atsakomyb?.
Gegu??s 8-?j? dien? joje vyko ekumenin?s apeigos, kuriose dalyvavo kra?to prezidentas, naujasis kancleris, brit?, lenk? ir austr? delegacijos. Dalyvavo ir Koventrio katedros pasiuntinys. Pamaldas ved? Vokietijos Evangelik? Ba?ny?ios tarybos pirminink? vyskup? Kirsten Fehrs, pamoksl? sak? Vokietijos katalik? vyskup? konferencijos pirmininkas vyskupas Georgas Batzingas.
(RK / Vatican News)
