MAP

Nijolė Dorotėja Beniušytė Vatikano radijo lietuvių skyriuje Nijolė Dorotėja Beniušytė Vatikano radijo lietuvių skyriuje 

Sakralinės muzikos albumas „Baltijos malda“ – jungtis su amžinybe

Pokalbis su Nijole Dorotėja Beniušyte apie naują sakralinės muzikos albumą „Baltic prayer“ (Baltijos malda).

Nijolė Dorotėja Beniušytė savo muzikine veikla Italijoje jau daug metų apima labai plačius kultūrinės veiklos horizontus atstovaudama Lietuvos muzikai Italijoje. Čia žinoma ir kaip klavesino atlikėja, ir kaip garsių atlikėjų ir kamerinių orkestrų iš Lietuvos gastrolių Italijoje ir koncertų rengėja, prodiuserė, direktorė, „Musica Vitale“, Tarptautinio jaunimo muzikos konkurso „Premio Scarlatti“ ir BAMA agentūros vadovė.

Naujausias N. D. Beniušytės kūrybinės veiklos kūrinys yra muzikinis albumas „Baltic prayer“ („Baltijos malda”) – kompozitorių iš Baltijos regiono ir ne tik kūriniai, kuriuos atlieka tarptautinį pripažinimą pelnęs vadinamasis „Svajonių duetas“ – „Duettissimo“: tai smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir violočelininkas Glebas Pyšniak, kartu su jais – dirigentas ir kompozitorius Vaclo­vas Augustinas, jo vadovaujamas Vilniaus miesto savivaldybės choras Jauna muzika.

N. D. Beniušytė: „Šiame albume jungiantysis elementas yra muzika ir tikėjimas. Apskritai tikėjimas gali būti religinis, gali būti ir vidinis žmogaus tikėjimas į šviesą, viltį ir gėrį. Albumas sujungia skirtingas konfesijas. Mes, atlikėjai, grodami nusiimame visas kaukes: liekame tik mes ir muzika – ją perteikiame siekdami, kad ta emocija pasiektų žmonių širdis. Viltis yra!“.

Nijolė Dorotėja Beniušytė

Albume „Baltijos malda“  kalbama apie muziką kaip apie neramiais laikais guodžiančią maldą, tai žinomų kompozitorių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, taip pat Norvegijos, Anglijos ir Ukrainos kūriniai. Albume paminėta Ukrainos nelygi kova už laisvę ir kentėjimas dėl Rusijos brutalaus karo. Albume atliekami Anatolijaus Šenderovo, Jurgio Juozapaičio, Pēterio Vaskso, Arvo Pärto, Ola Gjeilo, Johno Tavenero ir Myroslavo Skoryko kūriniai.

Baltijos regiono kūrinių rinkinys pristatytas kaip audinys, supinantis regiono kultūrų taikos ilgesį, ir kaip muzikinis kalbėjimasis: su savimi, su kitais ar su Dievu. Tai yra jungtis su amžinybe, į kurią sudedame savo viltį ir iš kur laukiame atsakymo.

Priešpaskutiniąją sausio savaitę Katalikų Bažnyčia skiria ekumeninei malda, kad visi krikščionys „būtų viena“. Galima sakyti, kad albumo kūrinių kompozitoriai jau priklauso tam tikrai ekumeninei muzikos šeimai. Albume akivaizdus ekumeninis niuansas, nulemtas gilių kompozitorių, kurie kone visi yra krikščionys, katalikai, evangelikai, ortodoksai, religinio dvasingumo šaknų. Vienas autorius yra žydas – krikščionių „vyresnysis brolis“. (SAK/Vatican News)

2025 sausio 28, 13:53